Be maisto žmogus gali išgyventi iki penkių savaičių, be vandens – ne daugiau kaip savaitę. Su prietaisais ir moderniais įrengimais, tiesiogiai sąveikaujančiais su vandeniu, yra kiek kitaip. Jiems reikia ne vandens, o kokybiško vandens.
Minkštinti vandenį tapo kone būtinybė
Iki šiol kalkėtas vanduo daugiau rūpesčių kėlė buitiniams prietaisams – virduliams, skalbyklėms, indaplovėms. Renovuojant ir atnaujinant daugiabučius kalkės pradėjo kelti problemų viso namo sistemoms. Daugiabučiuose vanduo šildomas boileriuose ir kalkėmis apauga šilumokaičiai. Negana to, iškritusios kalkės patenka ir į vandens sistemas.
Atnaujinus vamzdynus, kalkės ne taip limpa prie plastikinių vamzdžių, tačiau jos niekur nedingsta, o nusėda alkūnėse (posūkiuose) arba magistraliniuose vamzdynuose. Per atitinkamą laiką vietos, kuriose kaupiasi nuosėdos, užsikemša, tampa nebepralaidžios vandeniui. Tenka vamzdynus atkimšti, sistemas valyti.
Už valymo paslaugas namo bendrija, o tiksliau, jos gyventojai, turi susimokėti. Vytauto gatvėje penkiaaukščiame name gyvenanti biržietė skundėsi, kad prapuolė karštas vanduo, ir to priežastis – kalkėmis užsikišęs vamzdis. Buvo iškviesti meistrai. Valymas jai atsiėjo apie 60 eurų.
Būstus prižiūrinčios įmonės „Mano būstas Aukštaitija“ atstovės Aidos Kulbienės teigimu, kalkėmis užsikemšantys vamzdynai – jai ne naujiena.
„Kai kuriuose namuose vamzdžius atkimšti teko jau ne po kartą, taip pat tenka nuo kalkių valyti vandenį šildančias sistemas. Dabar ruošiant karštą vandenį temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 51 laipsnis. Tai saugo nuo bakterijų, bet vanduo išskiria daugiau kalkių. Bendrijoms siūlome montuotis vandens minkštinimo įrengimus. Jų įrengimas kažkiek kainuoja, tačiau ilguoju laikotarpiu dėl to kils mažiau problemų ir bus taupomi pinigai. Įrengimai statomi tik pačių gyventojų valia ir sutikimu, nepriverstinai“, – sakė A. Kulbienė.
Specialistė taip pat pažymėjo, kad jei karštas vanduo pradeda pulsuoti, tai yra signalas apie kamščius. Taip pat pradeda nebešilti vadinamieji gyvatukai.
Išlaidos sistemai ir priežiūra
Šiuo metu Biržuose esančiuose daugiabučiuose įrengta arba ruošiamasi įrengti jau dešimt vandens minkštinimo sistemų. Įrengimai kainuoja kelis tūkstančius eurų. Gyventojai patys sprendžia, ar montuoti name įrengimus.
Tačiau į sistemas ir jų veiklos principus labiau įsigilinusiems biržiečiams kyla klausimų dėl įrengimų aptarnavimo ir kiek tai jiems galiausiai kainuos.
„Vandenį minkštinti, ko gero, yra neišvengiama, bet nepatinka tai, kad neaišku, kiek visa tai galiausiai kainuos. Pats įrengimas – viskas aišku. Juoda ant balto suma parašyta. Bet vanduo minkštinamas su druska ir ją reiks pirkti, nuolatos papildyti. Kas tą darys, kas druską pirks?“ – nuogąstavimus išsakė viename daugiabutyje gyvenantis vyras.
A. Kulbienės teigimu, viskuo rūpinsis įmonės darbuotojai ir bent jau pirmaisiais metais jokių papildomų išlaidų nebus.
„Bent jau tuose namuose, kuriuos administruoja mūsų įmonė, druska talpyklas papildys mūsų pačių darbuotojai. Be to, jau yra nupirktos druskos paletės ir papildomai už tai iš gyventojų mokestis nebus imamas. Bent jau pirmais metais. Kaip bus vėliau, nežinia, bet, kiek man teko girdėti, kol kas apmokestinimas nėra ruošiamas“, – sakė A. Kulbienė.
Verta paminėti, kad vandens minkštinimas bus susijęs ir su tam tikrais galimais vandens nuostoliais.
„Gyventojai turi žinoti, kad vandens minkštinimo sistema naudoja vandenį „atsiplovimui“, o tas vanduo patenka tiesiai į nuotekų sistemas. Taigi, už sunaudotą vandenį ir nuotekas bendrijai reiks susimokėti. Bus statomi specialūs skaitikliai, dabar viskas yra derinama. Komfortas šiek tiek kainuoja, kita vertus, vandenį naudojantiems prietaisams bus mažesnė rizika sugesti“, – sakė UAB „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskienė.
Nors vandens minkštinimas susijęs su galimais papildomais kaštais, tačiau jie neturėtų būti dideli. Skaičiuojama, kad vienam kieto vandens kubui suminkštinti reikia iki 1 kg druskos, o regeneracija sunaudoja bent 0,2 kubo vandens.
Preliminariais gautais duomenimis iš „Mano būstas Aukštaitija“, vienas butas vidutiniškai per mėnesį sunaudoja apie 4 kubus vandens. Taigi, 45 butų namui (trys laiptinės) per mėnesį reiktų apie 180 kg druskos (apie 7 pakuočių po 25 kg). Vieną pakuotę akcijos metu prekybos centre galima įsigyti už 8-10 Eur. Priežiūrą atliekančios įmonės pirkdamos didelius kiekius, be abejo, gali gauti nuolaidų, tad vienam butui druskos kaštai siektų apie 1,6 Eur.
Dar ne daugiau nei euras galėtų prisidėti už vandenį, išnaudotą sistemų plovimui. Iš viso išeitų apie 2,5 Eur per mėnesį. Nedaug, kai įvertini, kiek gali kainuoti anksčiau ar vėliau gresiantis vamzdžių ir šildymo sistemų plovimas.
Tačiau tai yra tik prielaidomis grįsti skaičiavimai.
Vanduo nepavojingas, dėl skonio nesiginčijama
Gyventojai, kurių namuose jau įrengtos vandens minkštinimo sistemos, pajuto šiek tiek pasikeitusį vandens skonį. Kai kurie jų nuogąstauja, kad vanduo gali kelti pavojų žmonių sveikatai ar kenkti augintiniams.
„Reiktų pažymėti, kad „Biržų vandenys“ atsakingi už vandens kokybę magistralėse ir padavimą iki namo. Filtrai, vandens minkštinimas ir viskas, kas išbėga po jų, – jau ne mūsų kompetencijoje.
Tačiau gyventojams dėl ramybės vertėtų žinoti, kad druskingumas vandenyje yra išvis nereglamentuojamas, tad pavojaus sveikatai nėra. Vandens skonio savybės gal ir gali kisti, bet čia jau kiekvienas jį vertina savaip“, – sakė E. Barkauskienė.
A. Kulbienė taip pat teigė, kad, kiek jai teko asmeniškai domėtis, druska suminkštintas vanduo neturi jokio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai.
