Ketvirtadienį girdėjau žvejo raudą. Solidus vyriškis pasakojo bendraminčiui apie didžią jį ištikusią nesėkmę. O bėda atsitiko dėl pigaus prekybos centre pirkto tinklelio žuviai laikyti. Kai žvejybos pabaigoje tinklelį su laimikiu kėlė iš vandens, šis prairo ir beveik visi žiobriai nuteškėjo į gimtąją stichiją. Žiobriai!
Dabar pats žiobrių žvejybos įkarštis ir Nemunėlio Radviliškio apylinkes okupavo žvejybos entuziastai iš visos Lietuvos. Anot vieno užkietėjusio biržiečio žuvautojo, vietiniams net vietos Nemunėlio pakrantėse nebelieka. „Važiuoja žvejai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų. Baisi daugybė žmonių. Jei nori geresnę vietą užsiimti, tai turi važiuoti naktį, gal trečią valandą. Kitaip prie upės nepakliūsi“, – piktinosi anšlagu vyras.
Iš Baltijos jūros į upes neršti plaukiančias žuvis žvejoti galima iki gegužės 15 dienos. Yra limituotas ir sugaunamos žuvies kiekis. Žvejys per dieną gali sugauti iki 5 kg šios žuvies. Vidutinis žiobris sveria apie pusę kilogramo, tai galima ištraukti apie 10 vienetų šių gražuolių.
Anot vietinių ekspertų, gamtosaugininkai akylai seka žiobrių gaudytojus, kartais žvejus patikrina per dieną ir porą kartų. O baudos tikrai neblogos – už vieną neteisėtai pagautą žiobrį skiriama 100 eurų.
Biržiečiai žuvis mėgsta vilioti ir Mūšoje. Tačiau apie šią upę dabar kalbos sklinda permainingos – vieni sako ten gerai pagaunantys, kiti ne. Kaip ten bebūtų, žvejų pavasario linksmybės tęsiasi. Tik žvejybos įrangą reikia pirkti gerą, kad vėliau neskaudėtų širdies dėl veltui praleisto laiko.
