Naujoje kadencijoje aistros vis dar nerimsta. Man, pelnusiam žmonių pasitikėjimą tokioje didžiulėje rinkiminėje konkurencijoje, teko garbė tapti tarybos nariu ir dirbti valdančiojoje koalicijoje. Tegu kalba pikti žmonės, kad vėl prie „lovio“ prilindau ar kažkur perbėgau, bet aš turiu savo paaiškinimą: aš puikiai bendrauju su visais ir valdančiosios, ir mažumos atstovais ir pykčio ilgai užantyje nelaikau. Bendraujame tarpusavyje dalykiškai. Ar ne geriau padėti ambicijas į šalį ir kiekvienam prisidėti, kiek kas sugeba, savo žiniomis ir darbais, kad Biržų kraštas klestėtų, o ne kaišioti į ratus pagalius?
Juk ne pirmą kadenciją savivaldybės taryboje dirbu ir prie daugumos dabar tebevykstančių sėkmingų ar kažkiek stringančių projektų teko prisiliesti stengiantis su kitais esamais bei buvusiais tarybos nariais ir savivaldybės specialistais, kad darbai sklandžiau vyktų. Dar išliko prisiminimuose, kaip 2015 metais tik pradėjus dirbti rajono taryboje ir aktyviau domėtis politika su viena dabartinės mažumos atstove kūrybinių dirbtuvių renginyje arsenalo salėje ant lentos rašėme savo idėjas, ko trūksta Biržams. Ten ir gimė užuomazgos viešosioms erdvėms. Kažkaip malonu ir suteikia gyvenimo prasmę, kai kažkur mūsų rajone (nevardinsiu) per tiek metų esi prisidėjęs savo idėjomis.
Kažkaip atsibodo visiems aiškinti, nes žiniasklaida bei asmenys, iš to auginantys savo gerai apmokamus reitingus, formuoja tokią nuomonę, kad mes, tarybos nariai, gaudami atlygį nieko neveikiame, tik nueiname į komiteto ar tarybos posėdį ir sėdime ant pečiaus bei tuo veikla mūsų baigiasi.
Kažkaip atsibodo visiems aiškinti, nes žiniasklaida bei asmenys, iš to auginantys savo gerai apmokamus reitingus, formuoja tokią nuomonę, kad mes, tarybos nariai, gaudami atlygį nieko neveikiame, tik nueiname į komiteto ar tarybos posėdį ir sėdime ant pečiaus bei tuo veikla mūsų baigiasi. Niekas neparašo, kad savivaldybėje veikia bene 26 įvairios komisijos bei darbo grupės, o jose aktyvūs tarybos nariai, kurie dar turi savo nuolatinius darbus, daugiausia dalyvauja neatlygintinai.
Aišku, kai kas ignoruoja darbo grupes ir komisijas, sako, kad jie nenori prisiimti valdančiųjų sėkmių ir nesėkmių, jiems geriau kritikuoti tik dėl kritikos, sakyti, kad dirbs su bendruomenėmis, ir laukti valdančiųjų griūties. Gal nesu populiarus šventėse, nes tikrai netoleruoju tų vokelių bendruomenių pirmininkams kaišiojimo, nors tikrai nesu šykštus. Aš esu griežtai prieš bet kokius bendruomenių galimus papirkinėjimus – ar medžiais, ar koncertais, ar dar kai kuo. Ir manau, kad žmonės turi sąmoningėti ir nesileisti taip lengvai mulkinami.
Jei turtingi žmonės turi pinigų ar yra mecenatai, tai kodėl jiems nesurengus gyventojams šventės ar neparėmus gerų idėjų, bet nereikia daryti iš to politikos ir krautis sau reitingų.
Be abejo, kritikuoti yra lengviau, tą ir pats aktyviai dariau, net ir dirbdamas ankstesnėse valdančiosiose koalicijose. Gal pasisekė, kad tuometinės valdžios moterys ir vyrai buvo supratingi ir ilgai pykčio nelaikė. Teisinga kritika yra gerai ir verčia pasitempti, tą patį ir dabar darau, gal tik vengiu viešumos.
Bet žiūrint iš kitos pusės, kritika ir nereikalingi skundai negali peržengti vadinamosios raudonos linijos. Prisiminkime žlugusį sporto komplekso projektą gimnazijos stadione, kai „privalėjome įšokti į paskutinį traukinio vagoną“, bet… Ar vos neprarastos viešųjų erdvių projekto lėšos. Turime visur kalbėtis žmonių kalba ir nesileisti, kad asmeninės ambicijos ir pyktis griautų visuomenės interesus.
Gal nesu populiarus šventėse, nes tikrai netoleruoju tų vokelių bendruomenių pirmininkams kaišiojimo, nors tikrai nesu šykštus. Aš esu griežtai prieš bet kokius bendruomenių galimus papirkinėjimus – ar medžiais, ar koncertais, ar dar kai kuo.
Suprantama, ir savo vadovaujamame komitete norėčiau visų didesnio aktyvumo, nepatogių klausimų bei aštrumo, bet gal truputį trukdo viešas transliavimas. O taip kartais (manau, ir ne man vienam) norėtųsi pasakyti kokį riebesnį žodelį. Jei gyventojams yra svarbių klausimų man ar komiteto nariams, prašau skambinti, mūsų visų telefonų numeriai yra viešai skelbiami Biržų rajono savivaldybės tiklalapyje ir yra pasiekiami.
Nutariau vėl sugrįžti prie straipsnių, nors nemėgstu rašyti, o dar vaikystėje buvau truputį susipykęs su lietuvių kalba, todėl niekada neprilygsiu kokiai nors mokytojai. O ambicijos turbūt iš senelio giminės nuo A. Smetonos laikų paeina, tiesiog, kaip sakoma, kas pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats.
Tiesiog pikta darosi, kai patys žurnalistai veliasi į politiką ir iš paimto interviu parašo tik tai, kas jiems naudinga arba „kvepia krauju“, paimdami tik keletą frazių iš konteksto ir taip formuodami galimai neigiamą žmonių nuomonę.
Dalius Drevinskas, Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
