Jeigu jau kalbėtume apie partijų ženklus, tai geltona spalva besipuošiantį „Biržų atgimimą“ būtų galima žymėti žodžiu „apklausa“. Todėl, kad siūlymas visais atvejais apklausinėti gyventojus yra nuolatinis (ir, ko gero, ryškiausias) šios Biržų savivaldybės taryboje esančių politikų užsiėmimas.
Dar minimos politgrupės veikloje yra populiarus garsinis laiškų skaitymas posėdžiuose. Tie laiškai esą gaunami „atgimiečių“, o šie su visa frakcija primygtinai prašo, kad į jiems skirtus laiškus atsakytų kiti. Gali būti, kad patys „atgimiečiai“ arba laiškų nesupranta, arba atsakymo parašyti nemoka.
Dar gali būti, kad tie laiškai pačių „atgimiečių“ rašyti sau.
„Atgimietė“ tarybos narė (ji ir politinio komiteto, ir frakcijos vadovė) sėda ant jau prajodinėto politinio žirgelio – pasisako už gyventojų apklausą. Reikia gi, perfrazuojant politikę, išgirsti, ar nori vabalninkiečiai vardo žmogaus, kurio jie tikina nepažįstantys, akyse neregėję, su juo nekalbėję etc. O dar tas signataro vardas pavojų keliantis. Tuo atveju, „jeigu JIE grįžtų“.
Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta „Sau pačiam“. Tai bandymas pažinti save, nebijoti savęs klausti, nebijoti sau pasakyti tiesos.
„Atgimiečiai“ – ne filosofinė srovė, ir jų skelbiami klausimai skirti ne sau, o kitiems. Su klausimuose užkoduotu pageidaujamu atsakymu. Šie politikieriai dirba kaip tarybinis (reiškia, įsikūręs taryboje) ir iš valstybės gerą atlygį už paslaugas gaunantis paštas. Surenka, nešioja ir skelbia biržiečių kalbas. Išsiunčia skundus.
Bet vis tik mėgstamiausia šių politikų veikla – apklausų organizavimas ir dalyvavimas jose.
Šiandienos aktualijų centre – S. Nėries gatvės pavadinimo keitimas ir bandymas ją pavadinti Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro A. Petrulio vardu.
„Atgimietė“ tarybos narė (ji ir politinio komiteto, ir frakcijos vadovė) sėda ant jau prajodinėto politinio žirgelio – pasisako už gyventojų apklausą. Reikia gi, perfrazuojant politikę, išgirsti, ar nori vabalninkiečiai vardo žmogaus, kurio jie tikina nepažįstantys, akyse neregėję, su juo nekalbėję etc. O dar tas signataro vardas pavojų keliantis. Tuo atveju, „jeigu JIE grįžtų“.
Tačiau reikėtų prisiminti ir kitą faktą.
„Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 m. Pasvaliečių k. Pabiržės sen.) ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti… Pradėdama konferenciją Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Indra Drevinskaitė pabrėžė kraštiečio A. Macijausko indėlį į tai, kad galime bendrauti, suprasti vienas kitą lietuviškai“, – rašoma apie šiais metais vykusį solidų renginį „Vienos dainos ir lauko žmonės“.
Sekant analogiška istorija su A. Petrulio vardu, taigi ne visi pabiržiečiai A. Macijauską pažįsta. Ne visi jį regėjo ar kalbant girdėjo. Iš kur jiems žinoti, gerai čia ar blogai, kad A. Macijauskui pavyko laimėti bylą prieš Rusijos caro valdžią ir kad po to buvo atšauktas 40 metų trukęs lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas? O jeigu Rusija ims ir prisimins tai, kai vėl pas mus ateis? Ką vyriausioji bibliotekininkė persimainiusiai valdžiai tada atsakys?
Tą pačią dieną, kai vyko konferencija, Biržų bibliotekos Pabiržės filialui buvo suteiktas garbingas Antano Macijausko vardas.
Tikrai keista, kodėl ši politikė ir šiuo atveju nereikalavo gyventojų apklausos. Gal vietos žmonės bibliotekai būtų norėję kokio nors jiems geriau girdėto, paprastesnio, dar nuo sovietų laikų arčiau širdies esančio vardo?
Sekant analogiška istorija su A. Petrulio vardu, taigi ne visi pabiržiečiai A. Macijauską pažįsta. Ne visi jį regėjo ar kalbant girdėjo. Iš kur jiems žinoti, gerai čia ar blogai, kad A. Macijauskui pavyko laimėti bylą prieš Rusijos caro valdžią ir kad po to buvo atšauktas 40 metų trukęs lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas? O jeigu Rusija ims ir prisimins tai, kai vėl ji pas mus ateis? Ką vyriausioji bibliotekininkė persimainiusiai valdžiai tada atsakys?
Baisu pagalvoti, kas tada lauktų ir bibliotekoje įkurto kapitalistinio pasaulio atstovų – Mekų – studijų centro ir jo lyderės.
Tai gal ir tą centrą kuriant buvo galima apsidrausti – rengti apklausas, atsižvelgti į paprastų žmonių nuomones? Juk buvo šitiek biržiečių, tikinusių, kad nei tą Meką pažįsta, nei jo meną supranta. O jis pats, amerikonas, Biržams nieko neduodantis…
Šitas užrašytas kliedesys – ne iš kosmoso ir ne iš politinių atliekų surinkimo punkto. O iš Meko žemės kultūros ražienų lauko. Virš jo kyla geltona žvaigždė. Nori būti nominuota į Seimą.
