Sekmadienį būrys bičiulių kolektyvų iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos sugužėjo Pačeriaukštėn į Atvelykio ir kapelų šventę.
Nuotaika buvo džiugi – vos atidarius kultūros namų duris, visus pasitiko Smilgių kapelytė „Lakštupė“, kunkuliavo puodas su barščiais, kuriuos virė šaunūs ir visai „neskūpūs“ suvalkiečiai iš Baraginės.
Šventę su šmaikščiais pajuokavimais ir pamokymais vedė nepakartojamas dėdė Juzė iš Joniškėlio, kuris sugebėjo žiūrovus pakviesti net ir į… mankštą. Lauke dūko ir žaidė vaikai su Velykų Zuike, o salėje žiūrovai lingavo, dainavo ir šoko kartu su smagiomis kapelomis – „Širvėna“ iš Biržų, „Apėntaas“ iš Platelių, „Svaja“ iš Baraginės. Meno vadovė Vilita net sudainavo bendrą dainą su „Svajos“ kapela ir jos šauniu vadovu Antanu. Garsių aplodismentų sulaukė ir Vilitos šokis su puikiuoju Baraginės virėju.
Trys renginio valandos pralėkė lyg viena, lyg seniai matytų giminų susitikimas. Kaip sakė dėdė Juzė – ne pinigų kiekis ir ne žvaigdžių dalyvavimas lemia tokių švenčių pasisekimą, o pačių žmonių nuoširdumas, jų nusiteikimas, ėjimas „iš dūšios į dūšią“.
Visi kolektyvai bendruomenės pirmininkės Editos ir meno vadovės Vilitos buvo apdovanoti verslios Pačeriaukštės bendruomenės ruoštomis dovanomis – dekoruotais sausainiais, liofilizuotais vaisiais ir mėtų arbatos maišeliais. Dėdė Juzė, gavęs sūrį su atspaustu jo atvaizdu, pareiškė pasvalietiškai: „Aš – apakės! Tokia sūre da nigd nebovo gavės!“
Tai buvo šventė, iš kurios išeini su skaudančiom nuo šokių kojom, paraudusiais nuo plojimų delnais, bet dainuojančia širdim…
Ginta Vorienė
