Pastarąją savaitę biržietės moksleivės – 18 metų Enrika Gokaitė, 17-metė Martyna Morkvėnaitė ir 14 metų Meda Burbulytė – pasijuto kaip tikros žvaigždutės. Apie jas buvo kalbama ne tik socialiniuose tinkluose, televizijoje, bet ir rašė žiniasklaida.
Šių merginų suburta grupė „Sound Modesty“ dalyvavo LNK muzikiniame projekte „Lietuvos balsas. Kartos“ ir pateko į kitą etapą.
Biržiečiai nori daugiau sužinoti apie jaunąsias atlikėjas.
– Papasakokite apie save – kur mokotės, ką veikiate laisvalaikiu?
Enrika: Mokausi Biržų „Saulės“ gimnazijoje. Visas mano laisvalaikis yra muzika: dainavimas, naujos muzikos ieškojimas, muzikavimas su draugais.
Sekmadienio rytais giedu bažnyčios chore. Taip pat man labai svarbus laikas su šeima, stalo žaidimų vakarai.
Martyna: Mokausi Biržų „Saulės“ gimnazijoje.
Didžiąją dalį laisvalaikio užima dainavimas, muzikavimas su draugais. Sekmadienio rytais taip pat giedu bažnyčios chore. Be to, mėgstu sportuoti, žaisti tinklinį, eiti į sporto salę, aktyviai leisti laiką.
Meda: Mokausi Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje.
Laisvalaikiu mėgstu sportuoti, dainuoju. Lankiau karate užsiėmimus, tačiau dėl laiko stokos teko pasilikti vieną veiklą – muzikos mokyklą. Vėliau pradėjau lankyti futbolą.
Piešimas yra taip pat neatsiejama mano gyvenimo dalis.
– Papasakokite apie Jūsų grupės susikūrimą. Kas lėmė jos atsiradimą?
– Tiesą pasakius, iš pradžių „Lietuvos balse“ galvojome dalyvauti dviese (Martyna ir Enrika), nes jau daug laiko dainavome duetu. Po kiek laiko sužinojome, kad dalyvauti norėtų ir Meda, todėl porą kartų parepetavus prisijungė ir ji. Taip gimė „Sound Modesty“.
Beje, pavadinimas kilo kiek vėliau.
Solinis dainavimas taip pat visų mūsų svajonė ir tikslas, bet dainavimas grupėje – labai gera patirtis. O ir projekte šiemet galima dalyvauti tik grupėms, tai pirmą kartą lipti ant tokios scenos, kamerų apsuptyje visoms kartu daug drąsiau.
– Iš ko mokėtės dainuoti?
– Visos esame baigusios Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklą.
Enrika: Supratau, kad man patinka dainuoti, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Paskutiniaisiais muzikos mokyklos metais choro mokytoja pasiūlė išmėginti solinį dainavimą bei dainavimą duetu su Martyna. Nuo tada pradėjau rimtai galvoti apie dainininkės karjerą, nes tai veikla, kuri teikia daugiausiai džiaugsmo.
Buvau kelis kartus nuvažiavusi pas profesionalią vokalo mokytoją. Deja, vėliau tokios galimybės nebebuvo.
Daug patirties ir pamokų gaunu iš repeticijų ir koncertų su grupe „Impresio“ ir kiekvieną dieną visos tobulėjame „Sound Modesty“ repeticijų metu.
Martyna: Mane pastebėjo jau darželyje. Ten pradėjau dainuoti solo, vėliau pradėjau lankyti muzikos mokyklą, kur dainavau chore ir solo. Tobulėti labai padėjo choro vadovės.
Baigusi muzikos mokyklą koncertavau ir vis dar koncertuoju su grupe „Impresio“.
Meda: Mokiausi dainuoti muzikos mokykloje: chore, ansamblyje ir solo. Taip pat man padėjo pasipraktikuoti mano vadovė. Kiekvieną kartą dainuojant bet kokioje scenoje ar prieš draugų auditoriją jau yra didelis žingsnis pirmyn ir man tai padeda dainuoti vis drąsiau.
– Kokią muziką labiausiai mėgstate?
Enrika: Mėgstu labai įvairius muzikos žanrus. Klasika, rokas, pop muzika, džiazas… Visi stiliai įdomūs ir žavi skirtingais muzikos elementais ir vis kitokiu atlikimu. Viena iš mėgstamiausių grupių – „Queen“.
Martyna: Klausausi įvairios muzikos, įvairių žanrų. Muziką pasirenku pagal nuotaiką, pagal tai, kaip jaučiuosi tą dieną. Šiuo metu labai patinka Jessica Shy ir Justinas Jarutis.
Meda: Man patinka lyrinės dainos, populiarioji muzika. Atlikėjų neišskiriu, tiesiog mėgaujuosi muzika.
– Kas padeda jums kurti muziką?
– Iš mūsų išleidusi dainą yra tik Meda, tačiau mes visos mėgstame perdainuoti kitų atlikėjų dainas, sudainuoti jas kitaip, savu stiliumi. Kadangi esame trys, dažnai dainuojame keliais balsais. Tam reikia laiko, praktikos ir kūrybos, kad viskas skambėtų tiksliai ir harmoningai. Galbūt kada nors Martyna ar Enrika taip pat išleis dainą. Bet šiuo metu nesijaučiame tam pasiruošusios, juk daina turėtų būti prasminga, asmeniška.
– TV projekte „Lietuvos balsas“ pasirinkote mokytoju Beną Aleksandravičių. Kodėl jį, o ne grupę „69 danguje“?
– Kai sužinojome, kas bus šio „Lietuvos balsas. Kartos“ mokytojai, aptarėme, kas mums daugiau ar mažiau patinka, kas juose žavi. Bet iškart nutarėme, kad apsispręsime tada, kai stovėsime ant scenos. Norėjome pasirinkti be išankstinio nusistatymo, o taip, kaip tuo metu jausimės.
Kai Benas Aleksandravičius paminėjo, jog norėtų su mumis paeksperimentuoti, tada supratome, kad rinksimės jį, nes tobulėsime tik perlipę per save, priėmę ir įveikę iššūkius.
– Kaip į jūsų dalyvavimą „Lietuvos balse. Kartos“ reagavo bendramoksliai?
Enrika: Kai nusprendėme sudalyvauti, apie tai žinojo tik tėvai ir mano artimiausi draugai. Taigi, dauguma bendramokslių sužinojo tik tada, kai socialiniuose tinkluose pasirodė pirmieji skelbimai, jog grupė iš Biržų pasirodys šį sekmadienį.
Po sekmadienio aklųjų perklausų laidos sulaukiau nemažai žinučių, sveikinimų, linkėjimų sėkmės kitame etape.
Martyna: Mano bendramoksliai taip pat sužinojo tik prieš savaitę iki mūsų pasirodymo televizijoje. Buvo nedrąsu sakyti, kad dalyvaujame, kol nežinojome, kaip seksis pirmajame etape.
Po mūsų pasirodymo taip pat gavau daug palaikymo ir sveikinimų žinučių, buvo labai smagu jas skaityti.
Meda: Bendraklasiai, sužinoję ir pamatę pasirodymą, pasveikino ir linkėjo nepasiduoti ir toliau siekti savo svajonės. Daugelis sakė, kad pasirinkome gerą mokytoją, o kiti klausė kodėl, kadangi Benas jiems nebuvo matytas.
– Kokių turite svajonių ir planų?
Enrika: Mano svajonė yra dainuoti, būti scenoje, mėgautis muzika ir dalintis ja su kitais. Negalvoju apie tolimą ateitį, tiesiog gyvenu dabar ir darau tai, kas man patinka, kas daro mane laimingą. Kas bus rytoj ar po 10 metų, pamatysime vėliau, kai ateis laikas.
Martyna: Aš svajoju apie dainavimą scenose, bet, kaip ir Enrika, ateities stipriai neplanuoju. Kaip sakoma: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Tikslas yra gyventi taip, kad būtų ką prisiminti, kad tai, ką darau, mane ir kitus darytų laimingus.
Meda: Mano svajonė buvo patekti į „Lietuvos balsą. Kartos“ filmavimus. Ir ji jau išsipildė, net su kaupu, turėjom galimybę padainuoti kartu su mokytojais, mėgautis scena, muzika.
– Dėkoju už pokalbį.