Gyvūnų globėjai ir atsakingų institucijų darbuotojai jau bene dešimtį metų žino, kad atėjus pavasariui ar vasarai bus sulaukta naujo „derliaus“. Ir vėl teks minti tuos pačius kelius, ieškant pagalbos. Taip nutiko ir šįkart. Pagalbos šaukiasi Papilio seniūnijos Šilagalos kaimo kapines lankantys žmonės.
Varto papuošimus ir dergia kapus
Šalia Šilagalos kapinių gyvena vieniša neįgali senolė. Jos sodyboje nuolat gyvena keliolika šunų. Bėda ta, kad moteris vandenį semia iš šalia kapinių esančio šulinio ir kartu su ja atbėga šunų būrys. Keturkojai pralenda pro kapinių tvorą ir bėgioja po kapus. Maža to, jie gąsdina artimųjų kapų lankyti atvykstančius žmones.
„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos. Dukra su anūke buvo nuvažiavusi kapų palaistyti – vaikas bijojo lipti iš mašinos dėl aplink lakstančių šunų. Vakar nuvažiavau – pasibaisėjau. Kapinėse pripėduota, žemės iškapstytos, pridergta. Numėtytos žvakutės, kitos net nebaigusios degti, nuvartyti akmenukai, kiti kapų papuošimai“, – pyko į redakciją atskubėjusi moteris.
Ji sakė, kad prieš kokį 40 metų, kai kolūkio karvės ištrūko ir suniokojo kapinėse palaidotų žmonių kapavietes, jos buvo aptvertos. Tačiau tvora esanti su dideliais tarpais ir nuo šunų apsaugoti negali.
Į redakciją moteris kreipėsi po pokalbio su Biržų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais. Tačiau šie jai pareiškė, kad padėti niekuo negali, jų rankos esą „surištos“.
Moterį stebina, kad taip sako darbuotojai, pagal įstatymus turintys tam tikras galias, ypač jei pažeidžiama viešoji tvarka, rimtis ar gresia pavojus žmonių sveikatai.
Iki skausmo pažįstama
Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė, kad Šilagalos kaime esančių kapinių kaimynystės problema jam iki skausmo pažįstama. Pas garbaus amžiaus moterį takus yra pramynęs ir jis, ir Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“ atstovai.
Prieš metus iš moters gyvūnų globėjai paėmė beveik 10 šunų. Pas ją paliko dvi kalytės. Akivaizdu, kad jos vėl apsivaikavo.
Seniūnas girdėjo, jog praėjusią žiemą į parduotuvę atėjusi senolė džiaugėsi, jog jos kalytė atsivedė šuniukų. Tapo aišku, kad bėda vėl bus.
Seniūnas nustebo, kad Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai besiskundusiai moteriai pasakė, jog nieko negali padaryti. „Jie gi mums rašė, kad padeda, atvyksta kartu su gyvūnų globėjais paimti pavojų ir rūpestį keliančių šunų“, – kalbėjo R. Čygas.
Tradiciškas pavasario derlius
Viešosios įstaigos „Mažas draugas“ vadovė Andželika Jaškuvienė, iš korespondentės išgirdusi, kad pas močiutę Šilagalos kaime vėl laksto daugiau nei 10 šunų, nenustebo.
„Jau seniau sakiau, kad tai kova su vėjo malūnais. Tik ateina pavasaris, ir tradiciškai vėl „derlius“. Neseniai jau galvojau, kad teks pas šią močiutę važiuoti. Ir nuojauta pasitvirtino“, – kalbėjo gyvūnų globėja.
Pašnekovė sakė, kad paskutinį kartą iš senolės namų buvo paimta 9 šunys. Bėda ta, kad močiutė jų ne tik nenori atiduoti, bet juos slepia ir veja šalin, kad jie būtų „išgelbėti“. Tad ne visus ir surinko.
„Ten yra žmogaus problema. Reikia taikyti mėnulio fazę, kada jai nuotaika gera, ir vėl važiuoti“, – svarstė A. Jaškuvienė.
Dar ir dabar „Mažas draugas“ globoja kelis iš šios senolės paimtus šuniukus. Vienas jų beveik nemato – akis buvo perkąsta kito šuns.
„Jie dauginasi, pešasi – taip jau yra“, – apgailestavo gyvūnų gelbėtoja.
Niekuo negali padėti
Biržų rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Čeponis sakė kalbėjęs su Šilagalos kapinių lankytoja. Bet tikino, jog „šituo klausimu tikrai negalima padėti“.
Specialistas minėjo, kad senolei už šunų nepriežiūrą skiriamos baudos. Bet ji suvargusi, tokio žmogaus gaila.
„O tų šunų neturime teisės paimti ir konfiskuoti. Tai jos nuosavybė. Nėra tokių įstatymų, kad galėtume ką nors padaryti“, – tikino J. Čeponis.
Paklaustas, o kaip gyvūnų globėjai gali paimti senolės neprižiūrimus šunis, specialistas sakė, kad jie dirba atskirai ir, matyt, gali.
Baudos nesukuria efekto
Biržų rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas R. Sabas sakė, kad šiuo atveju jo specialistai iš moters negali paimti šunų, nes tam nėra pagrindo. Jie yra prižiūrėti, o jei nepririšti – tai ne pagrindas konfiskuoti šunį. Galima nebent surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bet tai reikiamo efekto neduos.
„Kad kreiptumės į teismą dėl gyvūno konfiskavimo, turi būti tam tikras pagrindas. Tie šunys pakankamai gerai prižiūrimi. Iš žmonių girdime, jog jie palaidi. O nuvažiuoji ir nepataikai – jie būna namuose uždaryti. Mes neturime teisės be savininko leidimo eiti į vidų“, – kalbėjo R. Sabas.
