Praėjusios savaitės pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vilniuje organizavo dviejų dienų renginį, skirtą Lietuvos regioninei žiniasklaidai.
„Šiandieninė saugumo situacija Europoje akivaizdžiai rodo, kad krašto apsaugos stiprinimas yra ne pasirinkimas, o būtinybė.
Lietuva nuosekliai didina gynybos finansavimą, modernizuoja kariuomenę, vysto karinės infrastruktūros projektus ir skiria ypatingą dėmesį visuotiniam piliečių įsitraukimui į šalies gynybą. Šiame procese itin svarbus regioninės žiniasklaidos indėlis.
Jūsų darbas padeda aktualią informaciją pasiekti visų Lietuvos kampelių gyventojus – būtent jūs esate tie, kurie stiprinate pasitikėjimą ir valstybės institucijomis, ir pilietinės gynybos idėja“, – sakoma KAM kvietime.
Renginio metu žurnalistai susipažino su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Krašto apsaugos ministerijoje susitiko su l.e.p. ministre Dovilė Šakaliene, viceministrais Loreta Maskalioviene, Tomu Godliausku bei Karoliu Aleksa. Žiniasklaidos atstovai nuvyko į Rūdininkų poligoną, apžiūrėjo statomą Rūdninkų karinį miestelį, infrastruktūros planus, šaudyklas, lankėsi Vaidoto batalione. Apžiūrėtas Rokantiškių karinis miestelis, vyko pokalbis su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Nerijumi Stankevičiumi.
Karininkų kalvė
Renginys prasidėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA). Žurnalistus linksmai ir neformaliai pasveikino akademijos viršininkas plk. Ričardas Dumbliauskas, apie Lietuvos kariuomenės karininkų „kalvę“ kiek plačiau papasakojo mjr. Mindaugas Sakalauskas, Lietuvos karo akademijos Kompetencijų vertinimo ir komplektavimo centro viršininkas. Šiais metais studijas pradės 143 kariūnai, tai kone 50 procentų daugiau studentų nei pernai. Anot M. Sakalausko, baigus studijas įgyjama atitinkamos studijų krypties bakalauro kvalifikacija ir suteikiamas karinis leitenanto laipsnis. Nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, apranga ir ekipuotė, nuo 549 iki 1400 Eur siekiančios stipendijos, galimybė dalyvauti tarptautinėse ERASMUS mainų programose su pilnu išlaikymu užsienyje ir kita – tokius studijų LKA privalumus vardijo karininkas. „Ir garantuota darbo vieta Lietuvos kariuomenėje baigus mokslus“, – pridūrė M. Sakalauskas. Tiesa, kaip ir kitose aukštosiose mokyklose, studijų finišo dėl įvairių priežasčių kasmet nepasiekia apie 15 – 17 procentų įstojusiųjų.
Kol kas bendrabučiuose ir auditorijose viešpatauja tyla. Bet jau praėjusios savaitės pabaigoje į akademija sugužėjo pirmakursiai.
M. Sakalauskas sakė, jog tikrai bent vienas Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientas yra būsimų kariūnų sąrašuose. Apskritai jo prisiminimai apie Biržus yra puikūs. „Dalyvavau paminklo Salaspilio mūšiui atminti projekto bei atidengimo ceremonijos rengime. Prisibėgiojau aš ten kaip zuikis“, – su šypsena prisiminė dešimtmečio senumo įvykius M. Sakalauskas.
Sidabrinės kulkos nėra
Iš LKA Antakalnyje kariuomenės autobusas žurnalistus nugabeno į KAM Senamiestyje.
„Krašto apsaugos sistemos ženklų vis daugiau yra regionuose, atsiranda nauji kariniai daliniai ir karinės teritorijos. Planuojamas statyti naujas poligonas, atsirado Karo komendantūros, regionuose bus steigiami dronų mokymo centrai, planuojama apskrityse steigti Kibernetinio saugumo centrus – krašto apsaugos sistema atsiras dar arčiau vietos bendruomenių. Didinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą visuotinei gynybai, didinti kario profesijos patrauklumą – tai dabar pagrindiniai komunikacijos uždaviniai. Gausėja įvairiausio pobūdžio informacinių atakų ir provokacijų, todėl tikros, realios ir patikrintos informacijos sklaida svarbi visiems, taip pat ir regioninei žiniasklaidai – jūs esate arčiausiai ir labiausiai girdimi regionuose gyvenančių žmonių“, – sakė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Edita Banienė.
Ministrė D. Šakalienė į susitikimą kiek vėlavo – taip sutapo, kad tądien Seime buvo svarstoma ir tvirtinama naujoji Ministrė Pirmininkė, be to, ji turėjo susitikimą su JAV ambasadoriumi prie NATO Matthew Whitakeriu.
D. Šakalienė glaustai pristatė pagrindines šalies gynybos koncepcijos kryptis, tikslus ir kylančius iššūkius. „Gali patikti, gali nepatikti dabartinė Vyriausybė, tačiau nuostata 5 – 6 procentus BVP skirti gynybai nesikeis“, – užtikrino ministrė. Kartu ji patvirtino, kad yra sunkiai dabartiniu laiku sprendžiamų problemų. „Sidabrinės kulkos nėra“, – sakė D. Šakalienė, kalbėdama apie šalies apsaugą nuo dronų. Anot ministrės, neįmanoma praktiškai 100 procentų apsaugoti oro erdvės nuo panašių aparatų įskridimo. Ir to negali padaryti nė viena valstybė, tarp jų ir JAV, ir Rusija. „Šioje srityje viskas taip greitai technologiškai keičiasi, kad tai, kas dabar veikia ir modernu, po pusės metų bus galima išmesti, nes technologijos per tą laika kardinaliai pasikeis“, – kalbėdama apie elektronines antidronines priemones sakė ministrė. Kartu ji pabrėžė, jog oro erdvės gynybai skiriamas didžiulis dėmesys tiek aprūpinant techninėmis priemonėmis, tiek organizaciniais sprendimais. Bet viskam reikia laiko.
Darbų apimtys kilo dešimtimis kartų
Savo kuruojamas sritis, darbus ir uždavinius pristatė KAM viceministrai. Loreta Maskaliovienė kalbėjo apie ginkluotės įsigijimus, apie gynybos pramonės vystymą Lietuvoje, geras šios šakos augimo perspektyvas mūsų šalyje. „Pagrindinis mano prioritetas atėjus į šią poziciją buvo užkurti Lietuvoje gynybos pramonę“, – sakė viceministrė. Amunicija, sunkioji technika, dronai ir antidronai, jūriniai dronai, infrastruktūra – gynybos pajėgumai ir poreikiai auga dešimtimis, jei ne šimtais kartų.
Viceministras Karolis Aleksa kalbėjo apie gynybos biudžetą bei karinį personalą, gynybinius planus bei panašius dalykus. „Turime laiko iššūkį ir augimo iššūkį. Jei visi panašiai sutarėme, kad pagrindinius pajėgumus – divizija, Vokietijos brigada ir kitus gynybinius pajėgumus reikia išvystyti per penkerius metus, tai reikalauja didžiulių žmonių, technikos ir infrastruktūros pajėgumų. Tai didžiuliai pinigai ir juos reikia išleisti labai tikslingai“, – sakė K. Aleksa.
Viceministras Tomas Godliauskas, kalbėdamas apie visuotinę gynybą, pabrėžė, kad valstybės gynybos pagrindas yra piliečių valia ginti savo šalį. „Kiekvienas pilietis turi turėti tam tikras bazines žinias – kaip suteikti pirmąją pagalbą, suvokti, kaip ekstremali situacija skiriasi nuo normalios, ir mokėti tam pasiruošti, žinoti, kaip mane veiks valstybė bei jos institucijos karo atveju“, – sakė viceministras. Jis kalbėjo, kokius darbus ir mokymus turėtų atlikti savivaldybės, kaip skatinamas pilietiškumo ugdymas mokyklose, kokie uždaviniai keliami Karo komendantūroms galimos krizės atveju. „Apibendrinant galima pasakyti, kad regionuose nusimato nemažai veiksmo“, – sakė T. Godliauskas.
Tęsinys – kitame laikraščio numeryje.
