Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno asmeniniai duomenys buvo nutekinti iš „Registrų centro“, o Nacionalinis plėtros bankas ILTE gali žymiai daugiau, nei finansuoti ekspremjero Gintauto Palucko ir jo šeimos verslą. Tai paaiškėjo praėjusį antradienį Biržuose vykusiame susitikime su ministru K. Vaitiekūnu, ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovais.
Kaip skelbė susitikimo programa, susitikimas buvo skirtas pristatyti valstybės finansavimo priemones, kurios prisideda prie realių pokyčių Biržų rajone, stiprina vietos verslo konkurencingumą bei spartina investicinių projektų įgyvendinimą.
Taip pat vyko diskusija, kurioje dalyvavo K. Vaitiekūnas, ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, CPVA direktorė Indrė Šuolienė, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.
Susirinko beveik pilna arsenalo salė. Dalyvavo nemažai Biržų savivaldybės darbuotojų, atvyko Kupiškio meras su savo komanda, buvo vienas kitas svečias ir iš kitų rajonų, keletas renginiu susidomėjusių gyventojų. Nors susitikimas buvo skirtas verslo, investicijų plėtrai, vietos verslininkų ir ūkininkų beveik nebuvo matyti. Arsenalo salėje aiškiai dominavo moterys.
ILTE paskolų nerefinansuos
Apie ILTE veiklą ir paslaugas stojo šio banko Klientų finansavimo tarnybos vadovė G. Gečiauskienė. Ji pristatė valstybės teikiamas finansavimo galimybes verslams, žemės ūkiui, savivaldai ir infrastruktūrai. Anot G. Gečiauskienės, ILTE pirmiausiai rūpi ilgalaikė ekonominė ir socialinė Lietuvos raida, ir tuo Nacionalinis plėtros bankas skiriasi nuo komercinių bankų, kuriems svarbiausia yra pelningumas ir investicijų grąža. „Mūsų priemonės taip pat skirtos klientams, kurie susidūrė su sunkumais dėl geopolitinių ar kitų priežasčių, finansinės duobės sumažinimui“, – sakė vadovė.
Ūkininkas Romualdas Misevičius pasigedo informacijos apie paskolų refinansavimą. „Mums svarbiausia dabar nusiimti komercinių bankų antsnukį su didelėmis palūkanomis. Ar galima būtų pereiti į ILTE ir gauti refinansavimą?“ – teiravosi R. Misevičius. Anot ūkininko, tai leistų lengviau finansiškai kvėpuoti, investuoti į perdirbimą ir kitas sritis.
G. Gečiauskienė pritarė, kad tai labai aktualus dalykas, tačiau čia ILTE turi apribojimų. Tai susiję su tuo, kad plėtros bankas negali konkuruoti su komerciniais bankais. „Komercinio banko paskolos refinansavimas ir dar su lengvatinėmis palūkanomis būtų tiesioginė konkurencija“, – sakė G. Gečiauskienė. Tačiau vadovė žadėjo šį klausimą svarstyti su Žemės ūkio ministerija, kalbėdama apie papildomas priemones žemės ūkiui remti.
Investicijų bus į civilinę saugą
CPVA direktorė Indrė Šuolienė kalbėjo, kad pagrindinė agentūros veikla yra įvairių programų, fondų ir investicijų administravimas.
Vadovė sakė, kad naujame finansavimo periode regionai turės daugiau autonomijos ir galimybių planuoti investicijas pagal savo poreikius.
Direktorė įvardijo, kad Panevėžio regione įgyvendinami ar jau baigti 282 ES investicijų programos lėšomis (tiek nacionaliniu, tiek regioninio planavimo būdu) finansuojami projektai, kuriems jau skirta 171,5 mln. eurų. „Šiais metais startuoja norvegų finansinis mechanizmas, skirtas civilinės saugos ir teisėsaugos sritims. Civilinėje saugoje yra per 50 mln. eurų skirta krizinių situacijų suvaldymui, nukreipiant paramą į sveikatos sektorių ir kultūros sektorių kultūros vertybių apsaugojimui. Tai palies kiekvieną regioną ir kiekvieną miestą“, – sakė I. Šuolienė.
Ministerijos nebus, o saugotis turime patys
Diskusijoje buvo kalbėta apie regionų plėtros galimybes ir kylančias problemas, išklausyti priekaištai bei atsakyta į auditorijos klausimus.
„Mes nenorime, kad Biržai, Kupiškis ar kiti regiono rajonai būtų Panevėžio miesto darbo jėgos donorai. Mes norime gyventi čia, pas save, turėti adekvačias sąlygas. Todėl finansavimo prioritetai turi būti palankesni regionams ir procesai turėtų vykti sparčiau“, – kalbėjo Kupiškio meras A. Raslanas. Kalbėta apie socialinių ir municipalinių butų plėtrą, kaip ypač svarbų rajonų patrauklumo rodiklį, kelių asfaltavimo programą.
Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Biržų filialo vadovė Armanda Šimaitė atkreipė dėmesį, kad reitinguose Biržų rajono ekonomika įvertinta 56 vieta iš 60, užimtumas ir pajamos – 56 iš 60.
Mes norime gyventi čia, pas save, turėti adekvačias sąlygas. Todėl finansavimo prioritetai turi būti palankesni regionams ir procesai turėtų vykti sparčiau.
„Esame viena labiausiai šlubuojančių savivaldybių Lietuvoje. Panevėžio PPAR labai aktyviai kovojo už Regionų ministerijos įkūrimą, kuri rūpintųsi kaimeliais ir miesteliais. Ar tokia nauja, į regionus orientuota ministerija išjudintų rajonų ekonomiką, ar liktų dar vienu biurokratiniu mechanizmu?“ – klausė filialo vadovė.
Ministras K. Vaitiekūnas sakė atsargiai žiūrintis į naujų institucijų kūrimą. Jo nuomone, Vidaus reikalų ministerija pakankamai gerai tvarkosi su šiuo klausimu. „Svarbu požiūris ir gebėjimas tą politiką vykdyti, o ne institucinė priklausomybė“, – sakė K Vaitiekūnas. Naujos ministerijos būtinybės sakė nematantys ir kiti diskusijos dalyviai.
Ministrui buvo adresuotas Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Sandros Balčiūnienės klausimas dėl padidintų melioracijos sistemų remontui skirtų lėšų ateities – ar jos išliks kitų metų biudžete. K. Vaitiekūnas sakė, jog tikisi, kad lėšos liks. Tačiau 2027 metų biudžetas bus labai įtemptas, todėl kažkokių užtikrinimų dabar būti negali.
Buvo klausimų apie lankstesnį žemdirbių finansavimą skolinant apyvartinės lėšas, apie nekilnojamojo turto mokestį, apie Valstybės kontrolės nustatytus mokesčių administravimo netikslumus, PVM lengvatas, paveldo apsaugą ir įveiklinimą.
Būti budresniems
Paklaustas apie šių dienų aktualijas ministras K. Vaitiekūnas pripažino, kad ir jo duomenys nutekėjo iš Registrų centro duomenų bazės. Anot ministro, duomenis vogę sukčiai gavo informaciją, kurios neužtenka pasiimti paskolą ar dar ką nors padaryti. „Tačiau ją jungiant su kitomis informacijos nuotrupomis, žmones bus lengviau apgauti. Jei turėjome būti atidūs įvairioms žinutėms ar skambučiams, pasiūlymams ir nuorodoms internete, tai dabar savo budrumo lygį turime bent dešimtį kartų padidinti. Kito kelio nėra – jei patys nesisaugosite, nei valstybė, nei kažkokie ekspertai jūsų neapsaugos. Jei gavote patrauklų pasiūlymą, skaitykite patys, duokite kitiems perskaityti, tegul pamato daugiau akių, nepriiminėkite skubių sprendimų, nespauskite nuorodų“, – sakė ministras.
