Parovėjoje šeštadienį vykusį Biržų rajono kaimo bendruomenių sąskrydį „Skrydis – 2025“ tiktų pavadinti švente ir danguje, ir žemėje. Iš padangę raižiusio lėktuvo biro saldumynai, žemė kvepėjo rimčiausiais užkandžiais, garavo troškiniais, viliojo tortais ir burtais.
Pagerbė atvykimu ir buvusieji, ir „veikiantys“
Renginio atidarymą skelbė vyriausiasis visų kaimo bendruomenių ganytojas – pirmininkas Vytautas Juška. Pirmieji pro šventės vartus ėjo bendruomenių nariai. Ir ne pavieniui kaip kokie paklydėliai ar atsiskyrėliai, o bendruomeniškai – susirikiavę į šventinę eiseną. Joje – gal penkiolika skirtinga atributika pasižyminčių bendruomenių.
O jau tada prasidėjo sveikinimų laikas. Ant aikštės suolų ar bendruomenių kiemelių užstalėje sutūpę susirinkusieji klausėsi Savivaldybės mero, Tarybos narių ir iš Seimo atvykusios politikės gerų žodžių. Parlamentarė Lilija Vaitiekūnienė prisiminė savo darbą Parovėjos seniūnijoje, meras Kęstutis Knizikevičius džiaugėsi bendruomenių aktyvumu, linkėjo dar platesnio veiklų lauko. Padėkas bei linkėjimus išsakė į šventę atvykę Tarybos nariai Irutė Varzienė, Laurynas Bukys, Simona Bindariūtė, Indra Drevinskaitė ir Vidas Eidukas. Tarp jautrių prisipažinimų meilėje (Simona) – linkėjimai bendruomenėms neprarasti skrydžio aukščio (Irutė) ir neleisti, kad būtų pamirštos (Indra). Linkėjimai užanspauduoti saldžia dovana – tortu (Vidas) ir 50 eurų vertės PC „Senukai“ čekiu (Laurynas).
Beje, į šventę Vidas Eidukas atvyko kartu su komiteto „Biržų atgimimas“ vadovų komanda ir naujuoju komiteto tarybos pirmininku Kęstučiu Čepu. Jo pavaduotojas yra V. Eidukas. K. Čepas pakeitė komiteto tarybos pirmininko pareigas ėjusį Kęstutį Isaką. Komitetui „Biržų atgimimas“ vadovauja I. Drevinskaitė.
Bendruomenes apsilankymu pagerbė buvęs Seimo narys, Parovėjos kaimo bendruomenės krikštatėvis Viktoras Rinkevičius, buvęs Seimo narys ir Savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas bei kiti sėkmės linkėję sveikintojai. Linkėjimai buvo „užtvirtinti“ bendruomenių bei Kultūros centro skyrių saviveiklininkų dainomis, šokiais.
Jaunystės ir sveikatos ženklai
Vienas iš neginčijamų sveikatos požymių – humoro jausmas. Jo tikrai netrūko visiems ŠR šnekintiems sąskrydžio dalyviams. Jie patys šmaikščiai komentavo bendruomenių kiemelius, linksmai reagavo į komentarus.
„Nesulaukiu savo bendruomenės, esu kol kas vienas, turiu tik vėliavą.
Tai tenka glaustis prie svetimų“, – juokavo prie Visuomenės sveikatos biuro sveikuoliško stalelio ir gražių šios įstaigos moterų – Evelinos ir Vytautės – sutiktas geidžiūniškis Vytautas.
Tarp minėtų moterų – jo bendravardė žmona. Šeima augina dukras Ramintą ir jaunylę Andają. „Štai ir mano mažoji“, – džiaugėsi dukrytę išvydęs vyras.
Pyragais kvepiančiame Užušilių kiemelyje ant tvirtų pečių įsitaisęs tėčio kepurę prieš inkilėlius kilnojo pusantrų metelių paukštukas – Augustas.
Netoliese buvo mėsos vyniotiniais nuklotas Šiekštininkų bendruomenės stalas. „Mūsų bendruomenę tai galima pažinti iš maisto“, – prisistatė sėdintieji Šiekštininkų užstalėje.
„Mes tai labai gražūs, jauni ir žali“, – juokėsi Būginių bendruomenė. Obelaukiai išsiskyrė praktiškumu – vasarai baigiantis atsivežė skrynią raštuotų „pančekų“ ir pirštinių. Rinkuškių vilionė – loterija ir paslaptingi sidabro spalvos uždangalu apkloti dubenys.
Medžiotojų vaišėmis, darbštumu ir šmaikštumu bendruomenę garsino Papilys. „Vyrai medžioja, o mes darom dešras ir kartais surenkam savo vyrų išmėtytus ragus. Kam reikia, galime duoti pasimatuoti“, – juokėsi papilietės.
Anglininkų stalo išskirtinumas – „čiupka“ ir kompotas, o Parovėjos – tortai, sūriai ir didžiausi žemės plotai.
Nuo dalyvių registracijos stalelį puošiančių tortų su sąskrydžio emblema (kepėjos Sandros nuopelnas) iki pat Pabiržės vyrų kurstomo laužo su ypatingu troškiniu – vien tik Parovėjos šventinė žemė.
Kitaip ir būti negali – juk parovėjiškiai yra šeimininkai.
„Registruoja, vaišina, valgydina, girdo ir guldo“, – šventinį bendruomenės ypatingumą konkrečiai apibūdino parovėjiškės.
O Medeikiai visokiais raganiškais burtais ir antpilais viliojo, galvas suko ir pinigines tuštinti buvo pasirengę.
„Viskas, einu ieškoti blondinės“, – tarė burtų galia įtikėjęs ir paslaptingo antpilo buteliuką gavęs V. Valkiūnas.
Apsvaigti nuo burtų, aistrų ir visokių pagundų neleido priminimas apie ne tik širdyje galimus gaisrus. Šventėje dalyvavo jungtinės – valstybės (Biržų PGT) ir savivaldybės (Nemunėlio Radviliškio komanda) ugniagesių pajėgos. Angelė ir Nerijus organizavo viktorinas, dalijo prizus, ugniagesiai buvo pasirengę bendrauti su mažais ir užaugusiais smalsuoliais.
Čia pat buvo įsikūręs Biržų policijo stalelis. Prie jo taip pat buvo ir klausimų, ir atsakymų, ir prizų. Pareigūnė Vita šeimininkavo su jaunuoju policijos rėmėju.
Atrakcijas siūlė Biržų rajono sporto centras. Viena iš jų – „cornhole“. Tikėtina, kad tai ne blaivumą tikrinantis, o tikslų metimą (į skylę lentoje) lavinantis žaidimas.
Po nuaidėjusių ugniagesių automobilių sirenų ir išvykstančios mašinos ūžesio konstatuota, kad Savivaldybės ugniagesių išskirtinė savybė vis tik yra… įžūlumas. Mat į gaisrą išskubėjo ne Nemunėlio Radviliškio komanda, o miestiečiai – Biržų PGT. Jie išvyko į netoli Biržų esantį lauką gesinti kombaino.
„Parengtyje esame visi, bet kaimas dabar švenčia“, – su šypsena pakomentavo vietoje likusių ugniagesių tarnybos vadas Giedrius.
Kai kas apgailestavo, kad į šventę palyginti nedaug žmonių atvyko. Gali būti, kad namuose liko ir tie bedejuojantys dėl švenčių stygiaus.
