Jei kas biržiečiams imtų viešai aiškinti, jog Žalgirio mūšį laimėjo rusai, Vilnius turi priklausyti Baltarusijai, Radvilų giminė buvo slavai, o mes jokie ne lietuviai, o baltai – slavai, geriausiu atveju – žemaičiai, tai būtų palaikyta kliedesiu, jei ne sunkesniu sutrikimu. Tačiau tokios teorijos egzistuoja, jas išpažįsta gerokai daugiau žmonių, nei mes įsivaizduojame. Ši ideologija, vadinama litvinizmu, jau tampa (tapo?) pagrindiniu Baltarusijos istorijos ir tapatybės naratyvu, sykiu vienu iš hibridinio karo ginklų prieš mūsų valstybę.
Apie tai susitikime Biržų Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje kalbėjo visuomenininkas, istorinės atminties bei informacinio karo tyrinėtojas Dominykas Čivilis, drauge su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Aukse Ūsiene skaitę pranešimus renginyje „Propaganda ir dezinformacija. Priešiškos informacinės operacijos Lietuvoje“.
Kas yra litvinizmas?
Pasak D. Čivilio, tai ideologija, paremta klaidinga istorijos interpretacija bei konspiracijos teorijomis. Pagal ją, tikrieji lietuviai yra baltarusiai, o mes esame tik žemaičiai arba „letuvysai“. Esą mes pavogėme jų tapatybę, padedami carinės Rusijos ir sovietų suklastojome istoriją, o moderniais laikais papirkome Vakarų istorikus, kad jie toliau plėtotų mūsų naratyvą. Ta vieta apie Vakarų istorikų papirkimą yra labai tvirta konspiracinė dedamoji visoje litvinizmo ideologijoje. Litvinistų tikslas – atkurti esą istorinį teisingumą, tai yra susigrąžinti lietuvių ir Lietuvos vardą bei LDK istoriją, o radikalesniais atvejais yra reiškiama teritorinė pretenzija į Vilnių. Lietuva pagal juos turėtų vadintis Žemaitija ar bent jau Letuva.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame sausio 20 d. antradienio laikraštyje.
