Pastarosios savaitės pristabdė gyvenimą. Tačiau viena jo sritis liko nepaliesta. Žmonės visais metų laikais ne tik gimsta, bet ir miršta. Bet kokiomis oro sąlygomis juos reikia palydėti į amžinojo poilsio vietą.
„Laidotuvės yra sudedamoji gyvenimo dalis. Negali žmonėms pasakyti, kad kapą vėliau iškasi. Viskas turi būti padaryta sutartu laiku. Nėra tekę vėluoti. Juk tai ir įmonės prestižo reikalas“, – kalbėjo Biržuose veikiančios įmonės „Laidotva“ vadovas Jonas Bartulis.
Didžiausia bėda ne įšalas, o sniegas
Laidojimo verslu užsiimantis vyras sakė, kad žiema turi ir savų pliusų, ir minusų. Laidotuves organizuojantiems žmonėms didžiausias iššūkis yra sniegas. Dažnai laidojant žmogų kaimo kapinėse reikia pasirūpinti, kad privažiavimas prie jų būtų nuvalytas. Tuomet tenka bendrauti ir su seniūnijomis, ir bendruomenių pirmininkais. Pasak J. Bartulio, su visais susikalbėti ir susitarti pavyksta.
„Žmonės gal ir nutolę vieni nuo kitų, bet ne tiek, kad būtų kliūčių palaidoti žmogų. Iki šiol problemų dėl to nėra buvę“, – kalbėjo jis.
Įprasta, kad žiemą kasant duobę mirusiajam tenka pirmiausia iškapoti įšalą. Šiais metais, pasak J. Bartulio, įšalas nemenkas. Vietomis siekia 70, kitur netgi 90 centimetrų.
Įšalą įmonės darbuotojai iškala pneumatiniu plaktuku.
„Jaunimas tokio darbo dirbti nesiima, o vyresniojo amžiaus žmonės tiek jėgų nebeturi – nebeiškaltų rankomis duobės. Nebe tokie laikai, nebe tie žmonės. Kai nebuvo specialių įrankių, būdavo, kad po tokio darbo ir sriubos nebegalėdavai pavalgyti, taip rankos drebėdavo“, – pasakojo J. Bartulis.
Pašnekovas minėjo, kad dabar duobkasiams truputį lengviau dirbti, nes dalis gyventojų linkę kremuoti savo artimuosius ir laidoja urnas. Tad duobė kasama mažesnė.
Kaip sudėtingiausią vietą duobei kasti verslininkas įvardijo naujai paskirtą plotą Valantiškio kaime esančiose Biržų miesto kapinėse. Toje vietoje buvo pripilta įvairių statybinių medžiagų ir ji užlyginta. Tad dabar kasant duobę tenka ir statybinių blokų ištraukti, o vasarą čia netgi vanduo nesigeria, telkšo balos.
„Toje vietoje nerizikuojame kasti duobės tą pačią dieną, kai vyksta laidotuvės, ją kasame iš vakaro“, – kalbėjo Jonas Bartulis.
Kai kurie urnų neskuba laidoti
„Žiema laidotuves, žinoma, apsunkina. Bet tai kasdienė mūsų duona“, – sakė UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ savininkas Algis Jankauskas.
Duobkasiams šiuo metų laiku sudėtinga kasti duobes. Pasak pašnekovo, įšalas siekia 50 centimetrų.
„Yra elektrinis motorinis įrankis, specialus plaktukas. Jis iškala įšalą, po to lopetėle žemę iškeliame“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak pašnekovo, duobkasiai įgudę, tad kapinėse mirusiojo palydėti atėjusiems žmonėms ilgai šalti nereikia. Velionį užkasti sugebama per pusvalandį. Tik iš etinės pusės skaudžiai atrodo garsiai skambantys ant karsto pilami sušalę žemės grumstai.
A. Jankauskas sakė, kad dalis žmonių artimųjų palaikus kremuoja. Kai kurie urnas laiko ilgiau ir neskuba jų laidoti. Tačiau tai dažniausiai ne dėl šalčių ar laukiamo pavasario. Dažniausiai artimieji būna išvažiavę į užsienį, todėl laukiama ir derinama, kada visi suvažiuos atsisveikinti su artimuoju, ir tada jis, pasak A. Jankausko, „atiduodamas žemei“.
