Šalies rinkos dalyviai aiškina apie itin didelę Biržų krašto gyventojų perkamąją galią. Tai patvirtina pirkėjų srautai prekybos centruose, daugybė siūlomų grožio paslaugų, itin aukštos nekilnojamojo turto kainos it t. t. Tačiau šalia šitokių žinių egzistuoja ir kitokios. Biržų krašte kaip beveik niekur kitur Lietuvoje didelis gyventojų skaičius gauna paramą maistui ir kitoms prekėms. Tokie paradoksai kelia įvairių minčių.
Skurdo rizikos lygis visoje Lietuvoje kyla – šiuo metu siekia net 22,6 proc. visų šalies gyventojų, rodo praėjusią savaitę paskelbti 2025 m. skurdo rodikliai. Skurdas nesitraukia ir iš Biržų rajono, čia sunkiau gyvena net 28,9 proc. visų rajono gyventojų – kas ketvirtas žmogus, skelbia „Maisto bankas“. Šiuos žmones kasdien sutinkanti Biržų „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė Greta Vanagaitė sako, kad pagalba maistu rajone išties labai reikalinga.
Greta Vanagaitė jau dvejus metus vadovauja Biržuose Kilučių gatvėje veikiančiai „Maisto banko“ atiduotuvei. Kai šalyje pagal statistiką paramą maistu gauna kas dvyliktas gyventojas, tai Biržuose – kas devintas. Šis skaičius, anot G. Vanagaitės, tik auga ir yra vienas didžiausių regione.
Jai susidaro įspūdis, jog viduriniojo sluoksnio gyventojų rajone yra mažiau nei itin gerai gyvenančių arba vos galą su galu suduriančių.
„Čia remiame beveik tris tūkstančius stokojančių – net kas devintą Biržų rajono gyventoją. Prašyti pagalbos ateina įvairiausi žmonės. Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui; senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto; remiame ir dirbti negalinčius asmenis – dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys; nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus.
Žmonės, maisto atiduotuvėje besirinkdami produktus, labai pasveria, ką imti, kad būtų kuo sočiau. Pavyzdžiui, šeimos visada ima kažką, ko užtektų ilgesniam laikui. Ne dešros, kur tą patį vakarą pasipjaustysi ir suvalgysi, o miltų, kruopų prašo, duonos ar daržovių ima daugiau, tada užsišaldo, viską gamina ir taupo. Labai džiaugiasi gavę paramą, kiek patys pasakoja, panašu, kad ir tas gautas agurkas čia tampa auksinis, nes parduotuvėje tiesiog neįpirktų“, – pasakoja „Maisto banko“ Biržų skyriaus koordinatorė.
Maisto atiduotuvės klientai ir socialinių kortelių, už kurias galima įsigyti įvairių prekių, gavėjai daugiausia yra pensininkai bei daugiavaikės šeimos. Yra ir piktnaudžiaujančių įvairiomis priklausomybėmis bei neturinčių pajamų, socialiai pažeidžiamų žmonių.
Tačiau vis daugiau tarp paramos gavėjų yra dirbančių ir gaunančių atlyginimus. Jų gaunamos pajamos nepakankamos, kad jie galėtų gyventi oriai.
„Tarp naujų paramos gavėjų yra tokių, kurie neteko darbo, keitėsi šeiminė situacija. Kiti atėjo atsiimti socialinių kortelių ir pamatė, kad pas mus galima gauti gerų maisto produktų, tai papildomai susitvarkė dokumentus ir paramai maistu“, – sako G. Vanagaitė.
Pašnekovei labiausiai gaila senjorų – tarkim, buvusių medikų ar mokytojų, kuriems labai sunku peržengti savo orumą ir ateiti paramos. Jiems skaudu, kad atsiduria situacijoje, kai tenka prašyti maisto. Sako niekada negalvoję, kad gali gyvenime atsidurti tokioje situacijoje.
Tiesa, yra ir tokių, kurie užsimena slepiantys tikrąsias pajamas ir netgi papasakoja, kaip sugeba susitvarkyti dokumentus, kad apgautų valstybę.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į atiduotuvę ateina žmonės ir paprašo maisto, nes prisipažįsta dar nevalgę, o daviniui užsiregistravę tik kitai savaitei… Tuomet „Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai iš resursų ieško, kaip jiems padėti. Skaudu matyti, kai tik išėję jie pradeda godžiai valgyti.
Atiduotuvės darbuotojai pastebėjo, kad vis daugiau žmonių neturi, kaip ir kur maisto pasigaminti – jiems atjungta elektra, neturi vandens ar dujų. Tokiais atvejais parenkami produktai, kuriuos galima valgyti negaminant – duonos, daržovių, konservų.
Labiausiai paramos gavėjų vertinamas maistas yra mėsos produktai. Taip pat jie nori skanėstų, prašo aliejaus. Noriai pasiima daržoves – bulves, morkas, burokėlius. Ieško pieno produktų, tačiau atiduotuvė jų gauna itin mažai.
Atiduotuvė gyventojams išdalina tuos maisto produktus, kuriuos iš įmonių ar prekybininkų gauna tą dieną. Tad jei vieną dieną buvo vienokių maisto produktų, dar nereiškia, kad tokių pat bus ir kitą dieną.
Kai kurie klientai sako tik „Maisto banko“ dėka paragavę egzotinių vaisių, kurie baigiantis galiojimo terminui patenka į atiduotuvę. Tačiau yra daržovių, kurių naudą ir galimus vartojimo būdus klientai tik po truputį perpranta, – tarkim, baklažanų, smidrų.
„Maisto banko“ atiduotuvės darbuotojai sako, kad daugiausia klientų yra iš Biržų miesto. Daug socialiai remtinų asmenų atvyksta iš Vabalninko.
Biržų „Maisto banko“ koordinatorė sako, kad stokojantiems žmonėms iš rajono tikrai ne visada lengva atvažiuoti pasiimti krepšelio į atiduotuvę: „Daug paramą gaunančių žmonių, kurie gyvena nuošaliau, susiduria su šita bėda. Ypač vasarą, kai prasideda mokinių atostogos, autobusų mažiau, yra žmonių, kurie automatiškai būna atskirti nuo pagalbos maistu, nuo viso pasaulio. Tačiau mūsų rajono kaimuose matome labai gražius bendruomeniškumo pavyzdžius – kaimynai padeda kaimynams, būna, kad susiorganizuoja paramos atvažiuoti vienu laiku su viena mašina ar tiesiog kaimynai, giminės parveža maistą sunkiau gyvenantiems žmonėms. Būna, kad net vaikai po mokyklos ateina patys paimti paramos, kol tėvai dirba arba lieka namuose su mažesniais broliais ir sesėmis.
Ir tikrai neretai vyresni mokinukai patys žino, kokius produktus pasirinkti, ko labiausiai reikia šeimai, o kartais besirinkdami maistą tiesiogiai telefonu konsultuojasi su mama, ką geriau paimti, kad šeimai užtektų ilgesniam laikui.
Taip norisi padėti visiems, kad tik niekam nieko netrūktų, tačiau galimybės ribotos, „Maisto bankas“ ne guminis.
Kad išsilaikytų Biržų maisto atiduotuvė, kad galėtume ir toliau remti sunkiai gyvenančius rajono žmones, ir „Maisto bankui“ labai reikalinga pagalba. Kaip tik šiuo metu padėti galima labai paprastai, skiriant 1,2 proc. GPM paramą „Maisto bankui“.
