
Daumėnuose atsivėrė dar viena smegduobė.
Daumėnų kaimo žmonių gyvenimas smegduobių kaimynystėje nebestebina.
Nuostabos jiems nebekelia laukuose aplink sodybas atsiradusios nedidelės įgriuvos. Nė viena jų iki šiol neprilygsta smegduobei, 2004 metais atsivėrusiai A. J. Rožėno gatvės sodyboje. Jos gylis buvo kone 20 metrų, besiplečiančioje ir pastatus nugramzdinti grasinančioje duobėje šniokštė vanduo. Vėliau šeimininkams teko nuardyti malkinę, kad ji neprasmegtų.
Šią savaitę ŠR kalbinta garbaus amžiaus Emilija Peseckienė gyvena visai šalia minėtos sodybos. Čia moters šeima įsikūrė dar 1974 metais.
Moteris sako gerai prisimenanti kaimynystėje atsivėrusią grėsmingą smegduobę, jos pažiūrėti važiavusius smalsuolių, žurnalistų, turistų automobilius.
Emilija sako, kad ją vis kviesdavo ir kitoje kelio pusėje gyvenanti kaimynė pasižiūrėti prie šios namų ar netoli kaimo kryžiaus atsivėrusių duobių.
O štai Peseckų sodybos teritorijoje smegduobių nėra buvę. Ramybė trukusi iki šio pavasario.
Per Šv. Velykas pas močiutę viešėję jau suaugę anūkai pasakė sode matę karsto įgriuvą. Ji buvo maždaug 10 metrų nuo gyvenamojo namo.
Įgriuvą apžiūrėję Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai nustatė, kad šulinio tipo karsto kilmės duobė yra 1,7 metrų gylio. Ji dar formuojasi. Dalį žemių prilaiko apačioje esančios obelų šakos.
„Aš tai bijojau eiti žiūrėti. Būkite atsargūs, kad neįgriūtumėte“, – kalbėjo sodybos šeimininkė, kartu su korespondentais apžiūrėti smegduobės iš arčiau pirmą kartą išsiruošusi E. Peseckienė.
Moteris pasakojo, kad į namą, pastatytą ant senų pamatų, su dabar jau amžinatilsį vyru atsikėlę 1974 metais. Užauginę dukrą ir prieš kelerius metus Anapilin išėjusį sūnų, sulaukę trijų anūkų.
Moteris tik vieną kartą su šeima svarsčiusi palikti namus – kai atsivėrė milžiniška smegduobė kaimynų Kubilių sodyboje, o vėliau žemė įgriuvo kitoje kelio pusėje gyvenusios Aldonos Lesevičienės kieme. Bet, sako, vėliau šeima kažkaip apsiprato, nusiramino ir niekur iš sodybos neišsikraustė.
Tiesa, E. Peseckienė pasakojo, kad jos kieme stovinti malkinė yra „pasėdusi“. Iš Klaipėdos atvykstanti paviešėti giminaitė ją dažnai perspėjanti būti atsargesnę, kad po malkine duobė neatsivertų ir pastatas neužgriūtų. Moteris sako šių patarimų besilaikanti.
Giliai tikinti, Marijos radijo nuolat besiklausanti ir kaimo kryžių prižiūrinti E. Peseckienė pati į bažnyčią nuvykti nebeturi sveikatos, meldžiasi namuose. Senjorė džiaugiasi, kad ją nuolat lanko Biržuose gyvenanti dukra.

