Socialiniai tinklai šiandien dažnai tampa visuomenės nuotaikų veidrodžiu.
Bėda ta, kad neretai galime patekti į iškreiptų veidrodžių karalystę.
Pamatome įrašą, po juo – keli pikti komentarai, ir iš karto susidaro įspūdis: žmonės nepatenkinti, vadinasi, kažkas blogai. Pasiduodame emocijoms, o ne racionaliam įrašo įvertinimui.
Puikus pavyzdys – „Šiaurės rytų“ profilyje įkeltas vaizdo įrašas su medžiotojo užfiksuota meška. Vaizdo įrašas sulaukė didelio dėmesio ir komentarų, tarp jų neigiamų, net agresyvių. Juos paskaičius susidaro įspūdis, kad, žmonių nuomone, medžiotojas filmuodamas žvėrį pasielgė labai negerai ir dėl to turėtų jaustis kaltas bei atgailauti. O iš tiesų skaičiai rodo visai ką kita. Įrašas sulaukė beveik 2600 reakcijų ir tik 13 jų buvo negatyvios (vos 0,5 proc.).
Neigiamas komentaras gali įstrigti labiau nei šimtas teigiamų.
Dažnai būtent taip ir nutinka – keli išskirtinai neigiami balsai tampa svarbesni už kur kas didesnį skaičių žmonių, kurie tiesiog paspaudė „patinka“.
Socialiniuose tinkluose aktyviausi nebūtinai yra tie, kurie reprezentuoja visuomenės nuomonę. Komentaruose dažnai matome žmones, kurie apskritai linkę būti viskuo nepatenkinti, taip pat įvairius anoniminius profilius ar automatizuotas paskyras. Tai ypač gerai matyti įrašuose, susijusiuose su karu Ukrainoje.
Vienas šaukštas deguto tikrai gali sugadinti medaus statinę. Neigiamas komentaras gali įstrigti labiau nei šimtas teigiamų. Žmogaus psichologija tokia – blogą žinią pastebime greičiau. Tačiau būtent todėl reikia sau priminti, kad socialinių tinklų srautas nėra visuomenės nuomonės apklausa.
Tai ypač svarbu artėjant rinkimams. Užtenka kam nors parašyti skambią, piktą pastabą ar visišką nesąmonę, ir po ja netrukus atsiranda dešimtys komentarų bei reakcijų. Susidaro įspūdis, kad tai – nepaprastai aktuali tema, kad „visi apie tai kalba“.
Jeigu kažkokį įrašą pamatė keli šimtai žmonių, o aktyviai sureagavo keliasdešimt, tai dar nereiškia, kad tokią nuomonę turi visa bendruomenė.
Tačiau iš tiesų tai gali būti vos kelių dešimčių socialinių tinklų aktyvistų burbulas. Jie vieni kitus „užkuria“, palaiko, dalijasi tuo pačiu turiniu ir galiausiai patys sau sukuria įspūdį, kad atstovauja visai visuomenei.
Nereikėtų nei apsvaigti nuo šimto patiktukų, nei išsigąsti penkių neigiamų komentarų.
Nereikėtų pamiršti ir paprasto mastelio. Jeigu kažkokį įrašą pamatė keli šimtai žmonių, o aktyviai sureagavo keliasdešimt, tai dar nereiškia, kad tokią nuomonę turi visa bendruomenė. Socialiniuose tinkluose labai lengva supainioti AKTYVIĄ MAŽUMĄ su DAUGUMA.
Todėl prieš darant išvadas verta skaičiuoti. Kiek buvo peržiūrų, kiek žmonių apskritai sureagavo, palyginti su tais, kurie turėjo galimybę tą informaciją pamatyti. Kuo didesni skaičiai, tuo daugiau galima kalbėti apie tam tikrą tendenciją, nors ir tada reikėtų išlikti atsargiems.
Socialiniai tinklai yra tik viena viešosios erdvės dalis. Jie gali parodyti tam tikras nuotaikas, iškelti aktualias temas, tačiau nėra matuoklis, kuriuo galima tiksliai nustatyti visuomenės nuomonę. Nepamirškime to, kad didelė visuomenės dalis iš viso socialinių tinklų informacijos neseka ir nemato arba ji jiems tiesiog neparodoma (taip veikia algoritmai).
Todėl nereikėtų nei apsvaigti nuo šimto patiktukų, nei išsigąsti penkių neigiamų komentarų. O jeigu norime suprasti, kas iš tiesų vyksta visuomenėje, reikėtų žiūrėti plačiau nei į savo feisbuko burbulą.
