Šią savaitę mes turėjome galimybę būti istorinių įvykių liudininkais. Biržai pagaliau nusikratė sovietinių simbolių.
Daugiau nei 30 metų nepriklausomos Lietuvos rajone buvo skelbiama, kas yra mūsų išvaduotojai ir kam biržiečiai dėkingi.
Biržai (kaip ir visa Lietuva) staiga atsitokėjo, kai tų pačių „išvaduotojų“ palikuonys ėmėsi Ukrainos išvadavimo „operacijos“.
Tiesa, mūsų rajone prie paminklų buvo pastatytos informacinės lentos, kuriose buvo skelbiama, kad tie užrašai neatitinka istorinės tiesos. Tačiau turbūt nepamiršome, kad jos atsirado tik prieš kelerius metus. Tų lentelių statymą lydėjo keisčiausios peripetijos, kurios buvo persipynusios su atitinkama Rusijos ambasados ir vietinių politikų veikla.
Dar prieš kelerius metus mūsų savivaldybės tarybos nariai abejojo, ar reikia nuimti užrašus, šlovinančius okupantus. Buvo netgi „valstiečių“ siūlymų tuos užrašus užsodinti krūmais.
Pagaliau Biržai įsidrąsino ir nelieja Pinskuvienės ašarų dėl raudonomis žvaigždėmis pažymėtų sovietinių karių kapinių.
„Okupantų įkaltą netiesą apie Biržų „išvadavimą“ rajono politikai siūlo slėpti krūmuose“, – tuomet rašė „Šiaurės rytai“.
Tiesą sakant, apie tai laikraštis rašė daug kartų, tačiau biržiečių rinktos valdžios atstovų noras slapstytis krūmuose buvo neįveikiamas.
Pagaliau Biržai įsidrąsino ir nelieja Pinskuvienės ašarų dėl raudonomis žvaigždėmis pažymėtų sovietinių karių kapinių. Regis, jie jau suprato, kad žuvusieji okupantai nusipelnė ramybės, bet ne šlovės.
Tačiau atsiranda ir ypatingų drąsuolių, kurie palaiko krūmų ideologiją ir ragina liautis griovus sovietinius paminklus. Vienas iš tokių – su Kupiškio pagalba biržiečių į Seimą išrinktas Valdemaras Valkiūnas.
Iš televizijos ekrano jis visai Lietuvai aiškina, kaip nedera kėsintis į okupantų simbolius, nes buvę laikai gali grįžti. Ir kaip pavyzdį jis rėžia paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę istoriją. Jis esą buvo nugriautas, užkastas, o paskui jį vėl atkasė.
Žodžiu, seimūnas mūsų laisvės simbolį, kurį išniekino okupantai, be skrupulų prilygino sovietiniams simboliams, kuriais buvo žymimos okupuotos teritorijos.
Kas tai – iš Gajūnų kaimo kilusio milijonieriaus bendrojo išsilavinimo spragos? Noras bet kokiais būdais ir bet kokia kaina pritraukti dėmesį ir tapti Gražulio tipo žvaigžde? Ar gudrios psichologo diplomą turinčio asmens manipuliacijos, kuriomis siekiama tikslų, naudingų antivalstybiškai veikiančioms jėgoms?
Seimūnas mūsų laisvės simbolį, kurį išniekino okupantai, be skrupulų prilygino sovietiniams simboliams, kuriais buvo žymimos okupuotos teritorijos.
Parlamentaras mėgsta sakyti, kad jo žodžius piktavaliai žurnalistai ištraukia iš konteksto ir šie patampa kitokios reikšmės.
Jeigu Seimo narys taip sako, matyt, taip ir yra. Ar kam nors kada nors teko matyti Seimo narį meluojantį?
Tik kodėl tie žurnalistai paskui V. Valkiūną vis vaikštinėja ir jį vis kalbina, filmuoja? Štai Seimas balsuoja, kad Rusija būtų pripažinta teroristine valstybe. Visi tam pritaria, net ir biržiečių į Seimą siųstas parlamentaras. Bet žurnalistams jis ima ir atskleidžia tokio savo balsavimo priežastį. Pasirodo, jis tą darė ne savo valia – tik dėl cenzūros ir psichologinio spaudimo.
O štai dar vienas žvilgsnis į seimūną, tiksliau, į jo stalą parlamente, kuriame lankosi Ukrainos atstovė. Ant visų Seimo narių stalų stovi
Ukrainos vėliavėlės. Bet žurnalistai kažkodėl pastebi, kad V. Valkiūnas demonstruoja kitokias vėliavėles – Lietuvos, Aukštaitijos, Kupiškio, Biržų.
Ar kam nors kada nors teko matyti Seimo narį meluojantį?
Jis juk myli Lietuva, ar kas nors neaišku? Ir Biržai – jėga!
Būtų neteisinga nutylėti, kad tarp V. Valkiūno darbastalį puošiančių vėliavyčių Rusijos simbolio nebuvo matyti.
Kur ji galėtų būti? Turbūt krūmuose.
