Atskubantis pavasaris su savimi atsineša ir mums dovanoja gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas. Šventę, kuri tūkstantmečius simbolizuoja gamtos pabudimą, dvasingumą, bendrystę ir gėrio pergalę. Tą proga Vabalninko seniūnijos seniūno Laimučio Braždžionio siūlymu BTVMC Vabalninko skyriaus profesijos mokytojų ir mokinių komanda ėmėsi iniciatyvos aplankyti Vabalninko mieste gyvenančius senjorus bei įteikti Šv. Velykų simbolį – margutį ir avinėlį. Profesijos mokytojų Sigitos Čibinskienės ir Kristinos Grubinskaitės vadovaujami būsimieji dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjai tik natūraliomis priemonėmis – svogūnų lukštais, raudonuoju kopūstu, burokėliu, ciberžole bei įvairiais gamtoje rastais žolynėliais – margino margučius, o su profesijos mokytoja Valentina Jarutiene mokiniai iš gipso gamino avinėlius – pavasario, klestėjimo, krikščionių bendruomenės simbolį.
Kovo 28 dieną grupei individualios priežiūros darbuotojo mokymo programos mokinių su mokytojoms Vilija Daukiene ir Dale Markutiene lankantis pas dalį Vabalninko miesto gyventojų buvo juntamas pavasariško džiaugsmo dvelksmas, kuris kiekvieną skatino ne tik valyti ir puošti namus, bet ir pripildė šilumos bei gerumo jų širdis. Nepaprastai gera ir šilta iš jų buvo išgirsti gyvenimo patirties patikrintus žodžius: „būkime dėmesingesni ir geresni vieni kitiems, nes tik tai suteikia prasmę kiekvienam iš mūsų“, „tik storėjant gyvenimo metų knygai, imi suvokti, kiek nereikalingų ir skaudžių žodžių pasakome tiems, kurie buvo jų neverti“, „nepamirškite lankyti tėvų, nes jie yra tie, kurie apie jus galvoja ir už jus meldžiasi, jie yra tie, kuriems jus esate pats didžiausias gyvenimo turtas bei stebuklas“. Senjorų mokėjimas matyti ir džiaugtis mažais, bet labai svarbiais gyvenimo stebuklais – parskridusio vieversio giesme, sugrįžusio gandro kaimynyste ar pražydusios žibutės žiedu pamiškėje – visai mokyklos komandai buvo esminis pavyzdys. Išskirtiniai vyresniosios kartos pastebėjimai liudija, kad draugiškas elgesys gamtai, supančiai aplinkai bei žmonėms buvo skiepijamas vaikystėje kaip savaime suprantamas dalykas.
Šis susitikimas padėjo suvokti, kad artėjant Šv. Velykų šventei visų svarbiausia yra atverti pavasariui ne trobos, o širdies langus, kad šiluma pirmiausia paliestų būtent ją. Tik turėdamas atvirą, atgimstančios gamtos jėgos pripildytą širdį, žmogus gali dėkingai žvelgti į praeitį, atsakingai gyventi dabartyje ir viltingai apkabinti ateitį.
Vilija Daukienė
