Kelerius metus po Vabalninko krašto kaimus ir vienkiemius su autoparduotuve važinėjęs panevėžietis sako, kad tai yra laisva ir tikrai nenuostolinga verslo niša. Tačiau dirbant šį darbą reikia nepamiršti, kad kaimo žmonėms reikia ne tik prekių.
Jau kelintą penktadienį Vabalninko miestelio centrinėje aikštėje šalia bažnyčios stovi autoparduotuvė. Prie jos rikiuojasi Vabalninko miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai, norintys įsigyti ką tik išpjaustytos mėsos bei šviežių dešrelių.
Tai įmonės „RHS mėsinė“ savininko Rolando Elerto gaminama produkcija.
Šį panevėžietį gerai pažįsta aplinkinių Geidžiūnų, Daunorių, Svilių kaimų ir vienkiemių gyventojai.
Vyras keletą metų nuosava autoparduotuve kaimo žmonėms atveždavo būtiniausių pieno, mėsos produktų, buitinės chemijos gaminių. Jis išsiaiškindavo, ko kaimo žmonėms labiausiai reikia, ir šių prekių atveždavo. Žmonės būdavo patenkinti, nes prekės atkeliaudavo tiesiai į namus, be to, jų kainos nesikandžiojo.
Deja, pastaruoju metu ši autoparduotuvė į kaimus nebevažinėja, lankosi tik Vabalninke.
„Galėčiau atvažiuoti ir iki Biržų, bet savaitė per trumpa. Reikia dirbti, kad gyventum, o ne gyventi, kad dirbtum“, – sako R. Elertas.
Verslininkas nebevažiuoja į kaimus su autoparduotuve ne dėl to, kad šis verslas neapsimoka. Jis atidarė mėsos cechą. Pagal turimą leidimą verslininkas gali prekiauti tik šio cecho gaminiais. O kaimo žmogui juk reikia visko, ne tik mėsos. O toje pačioje parduotuvėje negali papildomai vežioti buitinės chemijos ar pieno.
Jis sako savo buvusiems klientams pranešęs, kur ir kada autoparduotuvė stovės, ir dabar jų sulaukia Vabalninke.
„Kai važinėdavau, sutikdavau autoparduotuvių. Deja, pusė jų dirba nelegaliai – be privalomų leidimų, šaldytuvų.
Jie vežioja alų neturėdami licencijos, maistas sumestas dėžėse. Ir kainas sako pagal tai, kokių nori. Rimtų, su visais leidimais ir atsakomybe dirbančių autoparduotuvių yra labai mažai“, – sakė pašnekovas.
Nors šiam verslui reikalingas įdirbis, panevėžietis sako, kad verslas nėra nuostolingas. Tačiau samdyti žmogų ir paleisti dar vieną autoparduotuvę jis nebeturi tiek fizinių galimybių.
Ko daugiausia reikia kaimo žmonėms? R. Elertas sako, kad visko.
„Močiutėms ir malkų, ir vandens tekdavo atnešti, ir lemputę pakeisti. Ir atvežti būtiniausių dalykų reikia. Buvau pusiau socialinis darbuotojas“, – pasakojo vyras.
