Jeigu būtų biržiečių valia, antrojo LR prezidento rinkimų turo nebereikėtų – daugiau nei 50 proc. Biržų rajono rinkėjų balsavo už tai, kad šaliai vadovautų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Sekmadienį prie balsavimo urnų sutikti rinkėjai savo pasirinkimą motyvavo tuo, kad šaliai ir visam pasauliui sudėtingu metu eksperimentuoti negalima – anot jų, reikia rinkti žinomą ir laiko patikrintą kandidatą. Vis tik kita rinkėjų dalis teigė, kad atėjęs laikas permainoms. Jų įsitikinimu, Lietuvai reikia prezidento, kuris turėtų tvirtą stuburą ir „kietą ranką“.
Po penkerių metų – tie patys kandidatai
Pirmadienio ryte skelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad prezidento rinkimai nesibaigė – reikės antrojo turo. Jame bus tie patys varžovai, kurie dėl šalies vadovo posto kovojo prieš penkerius metus. Suskaičiavus visų apylinkių balsus, į antrąjį prezidento rinkimų turą žengia pareigas einantis Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. G. Nausėda surinko 44,54 proc. balsų, I. Šimonytė – 19,94 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Iki rinkimų visuomenės apklausos rodė, jog į antrąjį rinkimų turą be jokios abejonės pateks G. Nausėda, tačiau dėl antrojo kandidato respondentų nuomonės keitėsi. Ilgą laiką antrąją poziciją užėmęs advokatas Ignas Vėgėlė staiga užleido vietą premjerei Ingridai Šimonytei. Šį kartą paskutinės prieš rinkimus apklausos buvo pakankamai tikslios – pirmajame rinkimų ture I. Šimonytė aplenkė 12,47 proc. balsų turintį I. Vėgėlę.
Toliau rikiuojasi eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis su 9,35 proc. palaikymo ir save išsikėlęs Eduardas Vaitkus, kuris yra surinkęs 7,38 proc. balsų.
Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas turi 3,57 proc., Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – 1,39 proc., o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas – 1,36 proc. balsų.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – išsyk po rinkimų žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Iš tiesų ji gana tiksliai įvardijo rinkėjų nuotaikas: šansų laimėti šiuos rinkimus premjerė neturėjo, tačiau jos kandidatūra mobilizavo visuomenės dalį, kuri įžvelgė grėsmę, jei į antrąjį turą patektų I. Vėgėlė.
Balsavo aktyviai
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento. VRK duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto. 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
Pakankamai aktyvūs buvo ir Biržų rajono gyventojai – balsavo 57, 49 proc. rinkėjų. Sąraše iš viso buvo įrašyti 20093 rinkėjai, rinkimuose dalyvavo 11552.
Aktyviausi kaip visada pasirodė Šukionių rinkėjai – balsavo net 70,65 proc. šios rinkimų apylinkės gyventojų. Pasyviausi pasirodė ančiškiečiai (45,50 proc.).
Dalis jų prisipažino į rinkimus ėję tam, kad galėtų dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės. Deja, reikiamų balsų skaičiaus pritrūko tam, kad įvyktų pokyčiai šioje srityje.
Referendumas nesėkmingas
Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes vėl buvo nesėkmingas.
Naujausiais VRK duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14, arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Rinkimų rezultatai Biržų savivaldybėje
Kandidatų rikiuotė neišsiskiria
Biržiečių balsai kandidatus į prezidentus išrikiavo tokia pat tvarka, kokia matyti ir bendroje šalies suvestinėje.
Daugiausiai biržiečių balsų atiteko G. Nausėdai – už jį balsavo 53,19 proc. Biržų rajono rinkėjų. Ypač jį palaikė Kvetkų apylinkės rinkėjai, atidavę net 60,77 proc. balsų. Nuo jų nedaug atsiliko obelaukiškiai, kurie G. Nausėdai skyrė 60,72 proc. balsų. Mažiausio populiarumo dabartinis prezidentas sulaukė Nausėdžiuose – čia už jį balsavo 40,52 proc. rinkėjų.
Beje, sekmadienį, rinkimų dieną, Kvetkuose sutikti balsuotojai atrodė nusiteikę gana ryžtingai, jie nenorėjo atskleisti, kokias politines jėgas palaiko, todėl susidarė įspūdis, kad balsuojama „prieš sistemą“. Tačiau akivaizdu, kad tas ryžtas atspindėjo priešingą nusiteikimą – dabartinio prezidento palaikymą.
Kučgalys ištikimas konservatoriams
Konservatorė I. Šimonytė surinko 12,33 proc. biržiečių balsų. Didžiausio palaikymo ji sulaukė Kučgalyje. Šios rinkimų apylinkės rinkėjai tradiciškai palaiko dešiniąsias politines jėgas visuose rinkimuose. Už I. Šimonytę atiduota 22,39 proc. kučgaliečių balsų.
Šią kandidatę rinkosi 16,67 proc. Pabiržės rinkėjų, ją palaikė Saulės apylinkės balsuotojai (15,22 proc.).
Mažiausiai balsų I. Šimonytė sulaukė Ančiškiuose (4,95 proc.) ir Šukionyse (5,63 proc.).
Šios kandidatės vertinimo amplitudė gana plati – rinkėjai linkę ją besąlygiškai palaikyti arba kategoriškai atmesti. Sekmadienį kalbinti rinkėjai gyrė I. Šimonytės tvirtą vertybinį stuburą, kompetenciją, tačiau buvo ir tokių, kurie į šią kandidatę mojo ranka ir nuo jos kone „atsižegnojo“.
Vėgėlę ir Žemaitaitį vertino panašiai
Už I. Vėgėlę balsavo 11,40 proc. Biržų rajono rinkėjų. Didžiausio populiarumo jis sulaukė Ančiškiuose (20 proc.), Saulės apylinkėje. Šis kandidatas mažiausiai sužavėjo Pačeriaukštę (6,47 proc.) ir Anglininkus (6,48 proc.). Tačiau pastarąjį kaimą savo žavesiu užbūrė R. Žemaitaitis, už kurį čia balsavo 22,22 proc. rinkėjų. Dar didesnį šio kandidato palaikymą rodo balsavimas Kupreliškyje (24,19 proc.) ir Šukionyse (23,94 proc.). O mažiausiai balsų jam atidavė Papilys (8,71 proc.). ir Rotušės apylinkės rinkėjai (8,68 proc.). Tuo tarpu visame Biržų rajone už R. Žemaitaitį balsavo 11,30 proc. rinkėjų.
Pritaria antivalstybinei retorikai?
Per prezidento rinkimų debatus specialiose LRT laidose ir kitose viešosiose vietose kalbėjęs E. Vaitkus išsiskyrė iš kitų kandidatų savo požiūriu į ES, NATO, karą Ukrainoje. Kai kurie politikos apžvalgininkai jo kalbas įvardijo kaip antivalstybines. Tačiau rinkimų rezultatai rodo, kad E. Vaitkaus retoriką šalyje palaiko daugiau nei 7 proc. balsuotojų. Biržuose už jį balsavo 6,08 proc. rinkėjų. Didžiausią E. Vaitkaus palaikymą savo balsais išreiškė Nausėdžiai (15,03 proc.) ir Pačeriaukštė (13,53 proc.). Beveik 10 proc. rinkėjų už jį balsavo Šukionyse, Ramongaliuose, prie 9 proc. artėjo Pasvaliečiai, Rinkuškiai.
Didžiausią atsparumą E. Vaitkaus idėjoms rodo balsavimas Ančiškiuose (1 proc.) ir Juostaviečiuose (2,56 proc.).
Kodėl minėtose vietose susitelkę atitinkamas pažiūras reiškiantys gyventojai, turbūt vertėtų domėtis ne tik už rinkimus atsakingoms institucijoms.
Mažiausiai rinkėjų dėmesio sulaukę kandidatai
Už teisininką D. Žalimą balsavo tik 2,60 proc. biržiečių. Įdomu tai, kad Anglininkuose už jį balsavo 5,56 proc. rinkėjų, Kaštonų apylinkėje – 4 proc., Meilūnuose – 3,92 proc. Tuo tarpu Ančiškiuose jis nesudomino nė vieno rinkėjo. Nė vieno balso negavo ir A. Mazuronis Nausėdžiuose, ir G. Jeglinskas Pasvaliečiuose bei Šukionyse.
Biržų rajone A. Mazuronis surinko 1,44 proc. balsų, G. Jeglinskas – 1,63 proc.
Ekspertai – rinkimų apylinkėse
Sekmadienį rinkimų apylinkėse sutikti žmonės dalijosi politinėmis nuotaikomis ir prognozėmis. Štai kvetkiečiai tvirtino, kad prezidento antrojo rinkimų turo tikrai prireiks, nes „nėra tokio lyderio, koks buvo V. Adamkus“.
Vieni rinkėjai tikino, kad laikas valdžią į savo rankas imti jaunesniems kandidatams, kiti aiškino, jog jaunimui dar reikėtų „paaugti“, o dabar būtinas stabilumas, kurį užtikrinti gali tik „patikrinti“ kandidatai.
Kai kuriems papiliečiams atrodė, kad R. Žemaitaitis persistengęs kritikuodamas žydus, o Rotušės apylinkėje sutikta rinkėja, išgirdusi I. Šimonytės pavardę, spruko tolyn.
Buvo pastabų dėl neaiškios referendumo formuluotės, kuri esą klaidino rinkėjus. Tačiau buvo ir tokių, kurie į rinkimus prisipažino ėję vien todėl, kad pabalsuotų už dvigubą pilietybę. Mat jų artimieji gyvenantys užsienyje, todėl ši problema esanti itin jautri.
Sporto salėje įsikūrusios Saulės apylinkės stebėtojai šmaikštavo, kad balsavimo urna pastatyta geroje vietoje – prie krepšinio aikštės baudų linijos. Beliko tik pataikyti tiksliai „į krepšį“.
