Apie žemės ūkį galima kalbėti daug ir įvairiai, tačiau šiais metas daugiausia vyrauja minorinis pasakojimas. Kartais iš tiesų pagrįstai ūkininkai kaltinami įgiję Palangos verslininkų sindromą – jiems visada blogai. Kai šilta – per daug žmonių ir daug darbo, trūksta darbuotojų. Kai šalta, nėra darbo ir pajamų. Turi ir kai kurie ūkininkai tą dejavimo gyslelę, nepaleidžia jos ir tuomet, kai viskas sekasi neblogai, tarsi padejavimai būtų šios gildijos atstovų gero tono požymis.
Tačiau šiais metais būnant ir toli nuo žemdirbystės galima nesunkiai pastebėti, kad ir gamta, ir biržos nebuvo palankios žemės ūkio sektoriui. Apie tai, kaip vertina besibaigiantį žemdirbiškų darbų sezoną, derlių ir rezultatus, kalbėjomės su keliais Biržų rajono ūkininkais.
Sudėtingi metai, permainingi orai
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė sakė, jog šie metai buvo sudėtingi. Anot vedėjos, skyrius gavo daugiau kaip 100 ūkininkų prašymų įvertinti liūčių padarytą žalą.
Kita vertus, gamtos poveikis rajone pasiskirstė labai nevienodai. „Tarkime, apie Kirdonis tokių prašymų beveik nebuvo, tuo tarpu Vabalninko ir Kvetkų pusė skendo. Kur praėjo liūtys, ten nuostoliai didžiuliai“, – sakė S. Balčiūnienė ir pridūrė, kad dar ir šiandien yra nenukultų laukų. Pasak vedėjos, žemdirbiai dar tikėjosi, kad nuostolius pavyks padengti sulaukus geresnių grūdų kainų. Tačiau situacija grūdų rinkoje sudėtinga, kainos kritusios, todėl nuostolių išvengti nepavyks.
Derlius irgi skirtingas. Priklausomai nuo vietovės, vieni sako, jog derlius neblogas, bet prasta kokybė, kiti skundžiasi mažu derliumi.
Sodininkams ir uogų augintojams tai ypač blogi metai, nes pavasarinių šalčių savaitė sunaikino apie 70 procentų serbentų derliaus, obuolių derlius irgi minimalus.
Pieno supirkimo kainos buvo neblogos, tad iš gyvulininkystės sektoriaus kažkokių nusiskundimų nebuvo. Tiesa, dabar nerimą kelia mėlynojo liežuvio liga, gali atsirasti problemų su mėsos pardavimu. Tačiau kol kas rajone šios ligos židinių neregistruota.
Apibendrindama S. Balčiūnienė sakė, jog šiuos metus galima laikyti išskirtiniais. „Vien tai, kad per metus buvo paskelbtos dvi ekstremalios situacijos – dėl šalnų ir dėl liūčių, daro šiuos metus neeilinius“, – sakė vedėja.
Iš kokių lėšų bus atlyginti nuostoliai, kol kas neaišku. Anot S. Balčiūnienės, apie tai kalbėta susitikime su žemės ūkio ministru.
Jis aiškino, kad kreiptis į Europos Sąjungą dėl nuostolių kompensavimo nepavyks, imant visos šalies mastu tokiam dalykui yra per mažai pareiškėjų. Kitas dalykas, kad Vyriausybės rezerve yra numatytos lėšos žaloms atlyginti. Todėl paruošus tinkamus dokumentus reikės kreiptis į Finansų ministeriją. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, pirmiausia reikia baigti šiuos finansinius metus, suvesti ūkiuose balansus ir tuomet paaiškės, koks yra galutinis rezultatas.
Klimpom ir skendom
Vabalninko krašte ūkininkaujantis Audrius Stačkūnas taip pat metus vadino sunkias ir išskirtiniais. „Aš tiek vandens vasarą gyvenime nebuvau matęs. Tas vienareikšmiai ir padarė metus sunkius. Klimpom ir skendom su technika laukuose“, – sakė ūkininkas.
Anot A. Stačkūno, tokia situacija padarė įtakos derliui.
„Derlius gal ir būtų vidutinis, tačiau kokybė prasta. Be to, žiauriai išaugo sąnaudos – viską teko džiovinti. Gal mažiausiai bėdų buvo su rapsu“, – sakė A. Stačkūnas.
„Jei supirkimo kainos būtų bent kaip pernai, dar būtų galima tikėtis kažkokio pelno. Tačiau dabar balansas bus nulinis“, – sakė ūkininkas.
Viską lemia supirkimo kainos
Panašiai svarsto Suosto apylinkėse esančio vieno didžiausių Biržų rajone augalininkystės ūkio savininkas Henrikas Bertulis.
„Šie metai – tai treti metai, kuriuos aš vadinu nuliniais. Tas džiaugiasi, kuris metus baigia su nuliniu balansu. Šiais metais pagrindinis peilis yra kainos. Elektros, kuro, chemikalų, ypač trąšų, žemės nuomos kainos kilo, grūdų kainos krito ir kris. Tokios kainų žirklės daug kam taps nebepakeliamos. Vanduo trukdė, bet ne tiek daug. Yra buvę prastų metų, bet kai supirkimo kainos normalios, tai bent į minusą neini. Nors pernai tos sąlygos buvo ne tokios jau blogos, tačiau mes ant tūkstančio hektarų per metus teuždirbom 7500 Eur grynojo pelno. 2023 metais turėjome nedidelį minusą, šiais metais didžiausia laimė būtų nulinis balansas. Senųjų Europos šalių žemdirbiai gauna dvigubai didesnes išmokas, tai juos kažkiek gelbsti. Treji iš eilės nepelningi metai jau yra grėsminga situacija. Grūdų daug, o gautų pinigų užtenka tik atlyginimams. Nežinia, kur tai nuves, nes nebelieka pinigų atnaujinimams ir investicijoms, dirbome tik už pavalgymą“, – samprotavo H. Bertulis.
Žemės ūkis – kaip ruletė
Medeikių žemės ūkio bendrovės vadovas Darius Landauskas sakė, jog visas sezonas buvo labai sunkus ir intensyvus, daug pastangų reikalavo „oro gaudymas“.
„Skalbė ir skalbė tą Biržų kraštą lietus. Nesitikėjome, kad ir javapjūtė bus tokia šlapia – vietomis be vikšrų kombainai į laukus neįvažiavo. Panašiai sunkūs buvo 2017 metai. Blogiausia buvo tai, kad lijo ne po daug, bet nuolatos. Truputį užlijo, uždėjo rasą – viskas, stovi kombainai“, – dėstė D. Landauskas.
Jis taip pat akcentavo, kad didžiausia bėda yra supirkimo kainos, kurios nukrito į iki 2020 metų buvusį lygį. „Žemės ūkis – kaip ruletė. Kartais gamta neleidžia pasiimti, ką užauginai, o kai leidžia – parduoti pelningai negali. O tu jau būni iš anksto pastatęs savo skaičius… Bet gyvenimas nesustoja“, – optimistiškai svarstė D. Landauskas.
Treji metai
„Trejus paskutiniuosius metus reikalai eina vis blogyn“, – sakė Drąseikių kaime ūkininkaujantis Ramūnas Skeberdis. Jo nuomonė apie šiuos metus praktiškai nesiskiria nuo kitų kalbintų ūkininkų. Išaugusios trąšų ir kitų medžiagų kainos, darbo užmokesčio kilimais, žemos supirkimo kainos – pagrindiniai veiksniai, verčiantis svarstyti, ar verta toliau užsiimti šia veikla. Anot R. Skeberdžio, pasitraukiančių iš žemės ūkio veiklos tik daugėja.
Kažkokia parama bus
„Uogininkams ir serbentininkams šie metai praktiškai yra nuliniai. Nušalo per 90 procentų visų šių kultūrų visoje Lietuvoje. Tai galima matyti iš to, kiek augintojų kreipėsi dėl paramos. Deklaruota yra 3000 ha uogynų ir serbentynų, paramos kreiptasi dėl 1700 ha plotų. Žinau, kad nukentėjo ir sodininkai“, – sakė Gaižiūnų kaimo ūkininkas, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius.
Kadangi buvo paskelbta ekstremali situacija, valstybė kreipėsi į ES dėl paramos.
„Kažkokie pinigai yra gauti, tačiau kol kas konkrečiai tiksliai pasakyti nieko negalima, dar vyksta visokie skaičiavimai. Kol kas dar anksti pasakyti, kokia ta parama bus, bet kad kažkokia bus, tai aišku, nes pinigai yra skirti“, – sakė A. Jasinevičius.
Sodininkyste ir bitininkyste užsiimantis ūkininkas Romualdas Butkevičius sakė, jog rezultatai nekokie – medaus bitės prinešė nedaug, tai irgi lietaus „nuopelnas“. Soduose nušalo apie 90 procentų žiedų, ūkininkas sakė kreipęsis į savivaldybę dėl paramos „Bendrai paėmus, metai stipriai vidutiniški“, – apibendrino sezoną R. Butkevičius.
