Opozicijos prigimtinė teisė ir pareiga yra oponuoti pozicijoje esantiems politikams. Kaip žinia, polemikose gimsta tiesa. Ir tai nėra joks atradimas – taip buvo, yra ir bus visose demokratijose.
Visgi, pretenduojantiems būti tikra opozicija, nederėtų susikoncentruoti vien tik į beatodairiškai visko neigimą ir bet kokio valdančiųjų žingsnio kritiką – tai jau nebe oponavimas, o tam tikras politinis sabotažas: tyčinis sprendimų vilkinimas, stabdymas, trikdymas siekiant neaiškių tikslų.
Čia pagiriamąjį žodį reikia tarti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Darbo partijų frakcijoms: iš esmės kritikuojama pagrįstai, klausiama argumentuotai, teikiami pasiūlymai racionalūs ir įgyvendinami.
Pretenduojantiems būti tikra opozicija, nederėtų susikoncentruoti vien tik į beatodairiškai visko neigimą ir bet kokio valdančiųjų žingsnio kritiką – tai jau nebe oponavimas, o tam tikras politinis sabotažas.
Malonybės baigiasi kalbant apie kritikos (netgi pagrįstos!) stilių. Pretenzijų uzurpuoti išimtinę teisę reguliuoti bei spręsti, kas ir kaip turi galvoti, veikti ir kam už viską, kas gera nutiko Biržams, dėkoti persmelktos ir pamokslaujančios paniekos kupinos ilgametės politikės retorikos tikslas aiškus – sumenkinti ir įskaudinti. Nepavyks – šioje kovoje pranašumą turi tas, kuris supranta tikruosius oponento veiksmus. Nepavydėkite jaunatviškos vadybos – ji nėra tobula, bet ja niekas, kaip kažkada garsiai deklaruota ir sumuštinių kvapu persisunkusia moderniąja, nesigiria.
Melas būtų sakyti, kad kritika yra maloni. Ji tokia nėra. Bet ji reikalinga. Čia racija nugali jausmą. Atėjome ne tam, kad patiktume, o tam, kad dirbtume.
Kitas demokratijos principus aktyviai ginantis vieno politinio komiteto narys garsiai grasina suorganizuosiąs gyventojų protestą dėl statomo sporto centro. Taip, demokratinė valstybė numato teisę protestuoti ir taip išreikšti savo nuomonę. Tačiau tai, ką daro šis asmuo, yra ne kas kita, kaip manipuliacija, prisidengiant minėta teise. Tai dar viena pilkosios propagandos migla, kuria prisidengiant siekiama sukelti gyventojų nepasitenkinimą, nepasitikėjimą valdžia, pyktį ir pastūmėti neatsakingų veiksmų link.
Dėl bendro intereso kartais reikia pakentėti, nes niekas neatsiranda tuščioje vietoje ir niekas negali egzistuoti nesusidurdamas su kito teisių ribomis.
Visi puikiai atsimename naujojo sporto centro statybos istoriją. Visa sporto bendruomenė atsikvėpė, kai statybos pagaliau buvo pradėtos, ir tikisi, kad jos bus tęsiamos. Savivaldybė savo ruožtu taip pat intensyviai ieško būdų užtikrinti tam reikiamą finansavimą. Tai vadinama darbų tęstinumu, kuris yra civilizuotos valdžių kaitos požymis.
Negalime neigti, kad nekyla nepatogumų šalia statybų aikštelės gyvenantiems biržiečiams. Jų yra. Galima kaltę versti buvusiam direktoriui – dabartiniam tarybos nariui, paklojusiam trinkeles ten, kur dabar galėtų riedėti sunkvežimiai, laužyti ietis ieškant nerealių naujų sprendimų, politinio komiteto pavyzdžiu toliau kiršinti gyventojus, nuolat minant ant skaudžios vietos ir aktyviai formuojant bei palaikant nuskriaustųjų ir valdžiai nematomų atstumtųjų tapatumą. Tačiau visa tai yra ne kas kita, o demokratijos principų neigimas prisidengiant rūpesčiu „paprastu“ žmogumi.
Juk laisvės principas demokratijoje yra toks: nėra ir negali būti absoliučios laisvės nuo visuomenės ir valstybės; demokratija teikia piliečiams tiek laisvės, kiek jos reikia, kad vieno žmogaus laisvė būtų suderinta su kito žmogaus laisve. Kitaip tariant, dėl bendro intereso kartais reikia pakentėti, nes niekas neatsiranda tuščioje vietoje ir niekas negali egzistuoti nesusidurdamas su kito teisių ribomis. O sporto komplekso juk reikia visiems. Ir reikia jau seniai.
Skatinu, prašau ir raginu gyventojus į propagandistų ir populistų manipuliacijas, kryptingą melo ir nutylėtos tiesos mišinių publikavimą socialiniuose tinkluose ir deklaruojamą rūpestį kiekvienu biržiečiu žvelgti racionaliai ir atsakingai.
Juk kažkada statant kitus objektus nepatogumus patyrė kiti miesto gyventojai. Pro juos taip pat važiavo sunkiasvorės mašinos, buvo dulkių ir judėjimo apribojimų. Ir tai praeis. O naujo sporto komplekso pastatu naudosis visi biržiečiai ir gilios sporto tradicijos bus toliau puoselėjamos.
Nenorėdamas nusibosti išvedžiojimais tiesiog skatinu, prašau ir raginu gyventojus į propagandistų ir populistų manipuliacijas, kryptingą melo ir nutylėtos tiesos mišinių publikavimą socialiniuose tinkluose ir deklaruojamą rūpestį kiekvienu biržiečiu žvelgti racionaliai ir atsakingai.
Jei matydami veiksmą, judesį ir sprendimus apie tai anksčiau kalbėję politikai ima šaukti apie poreikį stabdyti, perskirstyti, atidėti ar perdaryti, o stebėdami svarstymo ir analizės procesą reikalauja greitų ir neatidėliotinų veiksmų, kyla klausimas: kas už to slepiasi? Gerai, jei tai tik nevykęs bandymas būti visa kritikuojančia opozicija. Tačiau, perfrazuojant profesorių V. Landsbergį, galima paklausti: o kas galėtų paneigti, kad tai ne dar vienas bandymas sukiršinti visuomenę ir sukelti destruktyvų nepasitikėjimą vietos valdžia? Kam to reikia? Spręskite patys…
Kęstutis Knizikevičius, Biržų rajono savivaldybės meras
