Mokytojas yra pranašas. Ne tas, kuris kabinėjasi prie kitų, skelbdamas savo vizijas. Tas, kuris sugeba praplėsti vaizduotės ribas, atverti ateities perspektyvas ir pakviesti į Kelionę.
Mokytojas nėra patogus. Jis ne liokajus, aptarnaujantis ponaičius ir siekiantis įtikti jų tėvams. Jo misija trikdyti ir kartu drąsinti. Jei nori padėti augti kitiems, privalo pats nuolat augti.
Mokytojas nėra muitininkas, kurio tikslas atsijoti netinkamus. Tikras Mokytojas veikiau panašus į kontrabandininką, kuris padeda įveikti barjerus kelyje. Jis yra Stalkeris, mokantis pereiti Zoną, ir kartu puikiai suprasdamas, kad Zona niekada nenustos stebinti jo paties, visada reikalaus pagarbaus nuosaikumo.
Mokytojas yra žmogus su kasdienėmis problemomis, nuovargiu ir skausmu. Jo talentas slypi ne tame, jog į „sceną“ žengia su nugrimuota pasitikėjimo ir visagalybės kauke, bet tame, jog savo ribas paverčia empatijos durimis, gebėjimu matyti mokiniuose žmones.
Mokytojas yra nuostabos virtuozas ir išminties sodininkas, kantriai iš klausimų sėklų auginantis atsakymų medžius.
Laimė tam, kuris sutinka Mokytoją ir sugeba Jį atpažinti.
P.S. Skiriu Mokytojo dienai, tačiau skelbiu vėliau, idant nekiltų pagunda manyti, kad Mokytoją pagimdo pedagogo diplomas. Jis turėtų būti svarbiu ramsčiu Kelyje, tačiau neretai jis sugundo tenkintis dresuotojo amatu, kuris primena tikrąjį buvimą mokytoju ne daugiau kaip kūdra vandenyną.
Andrius Navickas
