Ketvirtadienį, kai Europą budino kraupi žinia apie karą, prie Biržų rajono savivaldybės iškelta Ukrainos vėliava. Ji – kaip solidarumo simbolis su agresijos taikiniu tapusia tauta.
Prašymas – nepainioti valdžios ir tėvynės sąvokų
Į Ukrainos palaikymo akciją prie Biržų savivaldybės renkasi rajono vadovai, tarybos nariai, administracijos tarnautojai, grupė vaikų darželio auklėtinių, jaunieji šauliai, neabejingi biržiečiai.
Renginį veda Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujanti administracijos direktorė Irutė Varzienė. Ką tik dalyvavusi Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro virtualiame pasitarime ji pagarsina centro vadovo Arūno Dulkio perduotą žinią nuo Ukrainos sveikatos ministro. Ukraina visada pasitikėjusi ir pasitiki ne tik žodžiais, bet ir darbais paramą reiškiančia Lietuva.
Biržų savivaldybės gaunamoje informacijoje iš Lietuvos valstybės institucijų pagrindinė žinia – apie Ukrainai teikiamą visą įmanomą pagalbą.
„Kai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad į Ukrainą keliaus 16 tonų kraujo plazmos – tai šiurpą ir pasididžiavimą kelianti faktas“, – kalba I. Varzienė.
Pasak jos, savivaldybės žmonių pirmiausia prašoma rimties – sąžiningai ir dorai dirbti savo darbą. Prašoma vienybės, į šalį atidėti rietenas dėl politinių smulkmenų ir pagalvoti apie laisvę.
Dar prašoma, jeigu yra galimybė, paremti finansiškai. Sąskaitos skelbiamos ir savivaldybės tinklalapyje. Visi pinigai keliautų Ukrainos kariams.
Prašoma ir moralinio palaikymo. Neskaičiuoti darbo valandų, nors tai, įsigaliojus nepaprastajai padėčiai, bus įteisinta ir įstatymu.
Stiprinti valstybingumą, nekelti riaušių, mažiau kalbėti, kad viskas blogai. Nepainioti sąvokų „valdžia“ ir „tėvynė“. Susimąstyti ir džiaugtis tuo, ką šiandien turime. Tokie I. Varzienės išsakyti esminiai dalykai, ko tikimasi iš laisvos šalies piliečių.
Karą pradėjo ne tik Rusija
Skamba Lietuvos ir Ukrainos valstybių himnai. Gintaro Butkevičiaus balso dėka Lietuvos „Tautiškai giesmei“ nereikia fonogramos – himną gieda visi. Šiurpulius kelia suskambęs agresijos niokojamos Ukrainos valstybės himnas, ašaras išspaudęs ne vienam akcijos dalyviui.
I. Varzienė dėkoja visiems, kurie atėjo.
Apie Europos valstybėje prasidėjusį karą kalba savivaldybės meras Vytas Jareckas.
„Karą prieš taikius Ukrainos gyventojus pradėjo ne tik Rusija – raketos skrenda ir iš Baltarusijos. Mielieji, visų prašau rimties, susitaikymo ir vienybės. Lietuva – šalia Baltarusijos, o šiandien mes palaikome ukrainiečių tautą iškeldami Ukrainos vėliavą, kuri plevėsuos, kol Ukrainoje įsivyraus taika. Tikimės, kad Europos protingi žmonės, pasaulio lyderiai agresijai suduos smūgį ir kad karas neateis į mūsų šalį. Todėl laikykitės rimties, venkite provokacijų, sekite informaciją, kurią skelbia mūsų Vyriausybė ir savivaldybė. Būkime budrūs, saugokime savo šalį, savo šalies nepriklausomybę“, – susirinkusiems kalba rajono vadovas.
Stiebu kyla Ukrainos vėliava. Jos iškėlimo misija patikėta jauniesiems šauliams.
Malda karo akivaizdoje
Jaunas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Normundas Figurinas kviečia ieškoti to, kas visus vienija, o ne skiria. Kalba apie vienijantį laisvės ir laimės troškimą bei karo pavojaus akivaizdoje išryškėjusį laikinumo ir trapumo pojūtį. Kviečia išlikti stipriais ir vieningais.
Įtaigiai ir jaudinančiai kalba Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas Rimas Mikalauskas.
„Kaip ukrainiečiai gyveno vakar, taip pradėjome nuo šio ryto gyventi mes. Kaip jie gyvena šiandien, ateity, gali būti, gyvensime mes. Mes, vyresnė karta, pamename 1990-sius, kokia buvo įtampa, bet kartu susitelkimas, vienybė grėsmės akivaizdoje ir tikrumas dėl mūsų kovos už laisvę. Su karo žinia iš Ukrainos mus pasiekė aiški žinia apie kitą realybę, kurioje pradėjome gyventi nuo šio ryto. Karo baimė – stiprus jausmas. Ir pati baimė nėra kažkas bloga. Blogai yra panikuoti, kaip blogai yra ir slėptis iliuzijoje, jog niekas nepasikeitė, kad karas toli.
Mums, krikščionims, yra aišku, kad per Jėzų Kristų esame visų pirma Dangaus piliečiai. Mūsų tėvynė – Danguje, bet jis prasideda žemėje. Kai mes sekame Kristų tiek mūsų džiaugsmuose, tiek nelaimėse, ten, kur gimėme, augome, savo žemiškoje tėvynėje. Karas jai – didi nelaimė.
Šiandien mes susirinkome paskelbti apie mūsų vienybę su Ukraina ir ją paremti sunkioje kovoje dėl Tėvynės laisvės.
Už ją ir mes pašaukti kovoti pagal mums suteiktas Dievo dovanas, bet ir maldoje su Dievo Žodžiu. Jis mums liudija, kad esame „vertingesni už daugybę žvirblių“ Dievo akyse. Šiandien mes melsimės už tas motinas, kurios jau neteko savo vaikų, vaikai – savo tėvų. Už tuos, kurie žuvo, ir tuos, kuriuos karas dar pasiglemš. Melsime mums ir Ukrainai Dievo malonės, kurią išpažįstame Laisvės, Taikos ir Tiesos šaltinyje – Jėzuje Kristuje. Tai – labai brangios Dievo dovanos. Kainą už jas šiandien Ukrainai, o kartu ir mums moka savo gyvybėmis Ukrainos kariai. Melsime Dievo malonės ir paguodos jiems ir jų šeimoms, melsime mums, kurie dar esame čia, Lietuvos žemėje. Melsime už mūsų ir jūsų laisvę, Ukraina! – maldai kviečia kunigas Rimas.
Savivaldybės kieme, po Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis, skamba vienijanti malda „Tėve mūsų“.
