Ar reakcija adekvati?
Šią savaitę socialiniuose tinkluose buvo išplatintas laikraščio direktoriaus, Biržų rajono savivaldybės tarybos nario, garsaus politiko Kęstučio Isako pareiškimas dėl Daliaus Mikelionio įrašo asmeninėje facebook paskyroje. D. Mikelionis pasišaipė iš atlikėjų, kurie dainavo Kilučių koncerte. Direktorius – politikas kaltina D. Mikelionį ne tik dėl etikos pažeidimų, bet ir dėl žmonių diskriminacijos dėl amžiaus.
Atvirai sakau – patyriau šoką, lyg atsidūrusi siurrealiame pasaulyje.
Ilgame pareiškimo tekste tiršta citatų iš įstatymų, etikos kodeksų. Tai tikriausiai turėtų iliustruoti nusižengimo baisumą ir laukiančią bausmę?!
Manau, kad ne užsienio atlikėjų sielos skausmas rūpi, o galimybė/bandymas atsilyginti už aiškią, aktyvią poziciją.
Užsieniečių įžeidinėti negalima, savus – būtina?
Pastaruosius dvejus metus p. K. Isakas savo laikraštyje nuolat niekinančiai rašė apie moteriškių, mokytojų valdžią. Visas rinkimų naratyvas buvo paremtas šūkiu – „stop pensininkams“. Buvau išvadinta visaip, labiausiai įstrigo mitologinė būtybė – ragana, baisesnė už tą, kuri našlaitę Sigutę pražudė. Bet labiausiai etiška, atitinkanti visas LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas yra rubrika „Biržiečiai kalba, kad “. Dažniausiai anonimiškai, bet lengvai atpažįstamai buvau vaginama – vis vežiau trinkeles, raudonmedį, plyteles į neegzistuojantį kotedžą.
Ir šitas žmogus visiškai rimtai reikalauja D. Mikelionio galvos. Kodėl? Kreipiuosi į visus „feisbukistus“: ar tikrai čia pats baisiausias įrašas? Manau, kad ne. Tai kodėl taip supyko politikuojantis direktorius?
Logika maždaug tokia: mes galim apie visus visaip, bet apie mus tik etiškai prašom.
Galimi du atsakymo variantai: kad koncerto vertė padidėtų, tema grįžtų į apyvartą iki kito koncerto reklamos, arba kad nubaustų D. Mikelionį, seniai atvirai oponuojantį K. Isakui ir jo politinei (ne)kultūrai. Aš rinkčiausi antrą variantą. Manau, kad ne užsienio atlikėjų sielos skausmas rūpi, o galimybė/bandymas atsilyginti už aiškią, aktyvią poziciją. Aš pati tai labai aiškiai patiriu ir dabar: kai tik Vytautas Linkevičius ką nors kritiško parašo, aš gaunu dvigubai. Mano nuomone, abiem atvejais veikia primityviausia keršto taktika.
Dvigubų standartų politika tęsiasi
Žinot, dėl ko liūdna? Kad nuodai veikia. Pamažu nyksta tiesa, mes nyram į niekur. Dar taip neseniai su visomis viešosiomis erdvėmis, tiltais iš esmės kaip vadovė buvau palikta viena, o dabar vis daugiau besitapatinančių su buvusia koalicija ir sėkmės istorija. Taip pat ir su „Biržų atgimimo“ laikysena: frakcijos pirmininkė pasako ugningą kalbą, kad ji prieš palyginimus iš daržovių pasaulio (vargšės cukinijos!), bet laikraštyje ir toliau užgauliojami tarybos nariai. Ach taip, dar prašė nepainioti laikraščio ir tarybos darbo. Bet kad visose koncertuose, kuriuos kaimuose organizuoja laikraštis, rikiuojasi ir komiteto nariai.
Žodžiu, logika maždaug tokia: mes galim apie visus visaip, bet apie mus tik etiškai prašom. O spausdinto žodžio galia, kaip žinia, didžiulė. Ir jeigu daug kartų kartojamas melas, tai, kaip ten tas Gebelsas sakė, jis virsta tiesa? Arba žmonėms tiesiog nusibosta – rezultatas pasiektas.
Kai laikraštis šmeižia, įžeidinėja, tai nieko, netgi lietuviškai azartiška, bet kai asmuo drįso vaizdingiau parašyti – pasmerkimas. Gal todėl, kad laikraščio pusėje daug daugiau galios ir tai augina pagarbią baimę?
Gal todėl ir baimės daug, ir kalbame kažkokia puskalbe: kažkas pasakoma, kažkas nutylima, kažkas anonimiško. Ir tai jau nebe politkorektiškumas, o politinė mažakraujystė. Nebėra aiškių politinio gyvenimo taisyklių, vis dar nėra politinės lyderystės.
Dar vienas dalykas nustebino – D. Mikelionį, mano žiniomis, pasmerkė ir kai kurie racionaliai mąstantys, bet nebuvę taikiniu (suprask, reikėjo švelniau). Vadinasi, kai laikraštis šmeižia, įžeidinėja, tai nieko, netgi lietuviškai azartiška, bet kai asmuo drįso vaizdingiau parašyti – pasmerkimas. Gal todėl, kad laikraščio pusėje daug daugiau galios ir tai augina pagarbią baimę?
Ar iš tiesų etiška, objektyvu, kai laikraščio savininkas, direktorius ir tarybos narys viename rašo savo laikraštyje politinėmis temomis?
Ar iš tiesų etiška, objektyvu, kai laikraščio savininkas, direktorius ir tarybos narys viename rašo savo laikraštyje politinėmis temomis?
Privalomos kasdienio pasipriešinimo formos?
Taigi, švęsti kaip ir išmokome. Tiesą sakant, sunku sugadinti šventę, kai tas pats modelis kartojamas nuo 2011 m. Išmoko švęsti kaimai ir miesteliai. Ir žmonės tada tarsi kiti – daug šypsosi, daug perka, valgo, gražiai bendrauja. Mašinų nėra kur pastatyti. Bet išaušta pirmadienis ir tada reikia – būtina – privaloma grįžti prie kasdienio bambėjimo. Ypač kalti kon-ser-va-to-riai! Kad suvaldė krizes, kad didina pensijas, kad per daug padeda Ukrainai ir kad saulė vasarą per anksti leidžiasi. Ir kai tai dar patvirtina laikraštis – tai už savo gyvenimą atsakyti kaip ir nebereikia. Tas pats laikraštis su muzika pateikia žinias apie blogą blogą valdžią. Ir baudžia tuos, kurie netiki jų propaganda?
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė
