„Naudojuosi tuo, kas iš prigimties yra duota“, – sako mažoje kavinukėje padavėja – barmene dirbanti Dovilė Trapulionytė. Ji rūpinasi jaukumu, vaišių stalų puošyba, fotografuoja maistą. Gražus jos iš vaikystės pievų atsineštas ne tik gamtos pajutimas, kūrybiškumas, bet ir suvokimas apie gyvenimo dovaną – būti apsuptai didžiulio artimųjų rato šeimyniškumu ir meile.
– Gera dalytis pozityviais gyvenimo momentais. Pavyzdžiui, parodyti mažoje Biržų erdvėje dažnai sutinkamus nepažįstamus žmones ir džiaugtis jų buvimu. Kita vertus, dažnai kirba klausimas iš vienos dainos: „Kodėl tu čia?“ To drįstu šiandien paklausti – iš kur ir kodėl esate čia?
– Esu visiška biržietė – čia gimusi, augusi. Mano mama Daina Biržų ligoninėje dirba vyresniąja slaugytoja, o tėčiui Vaidui paklūsta medžio, metalo ir kiti vyriški darbai. Esu jų vienturtė, močiučių numylėtinė (šypsosi – red.).
Visą publikaciją skaitykite popieriniame kovo 3 d. antradienio laikraštyje.
