Lapkričio 28 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristato seksualinio priekabiavimo prevencijos mokyklose atmintinę. Joje pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti saugią mokymosi aplinką bei puoselėti priekabiavimo netoleravimo kultūrą. Rekomendacijų autorės Vilmos Gabrieliūtės teigimu, seksualinio priekabiavimo problemą ugdymo įstaigose traktuodami rimtai sumažintume seksualinio ir kitokio smurto paplitimą vėlesniame moksleivių gyvenime.
– Kodėl nutarėte parengti mokykloms skirtą seksualinio priekabiavimo prevencijos atmintinę?
– Šią pagalbinę priemonę sukūrėme dėl kelių priežasčių. Tai, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai prakalbta apie konkrečius seksualinio priekabiavimo mokyklose atvejus, reiškia, jog tokių istorijų yra ir daugiau. Be to, kelerius metus su komanda važinėdamos į švietimo įstaigas ir kalbėdamos apie smurtą dėl lyties ir smurtą prieš moteris pastebėjome, kad mokyklų bendruomenės neatpažįsta seksualinio priekabiavimo, jį net normalizuoja. Seksualinis priekabiavimas yra glaudžiai susijęs su smurtu prieš moteris, todėl šiuo metu pasaulyje minimos 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu yra puiki proga pakalbėti apie saugios aplinkos mokyklose svarbą.
– Pirmas žingsnis siekiant vykdyti efektyvią seksualinio priekabiavimo prevenciją – gebėjimas šį reiškinį atpažinti. Kaip mokykloms didinti šio reiškinio atpažįstamumą?
– Kviesčiau pradėti atvirai kalbėtis apie tai, kokią vietą visuomenėje užima moterys ir vyrai. Pirminis lūžis įvyksta tuomet, kai suprantama, kokią įtaką seksualinio priekabiavimo ir smurto dėl lyties paplitimui daro lyčių stereotipai. Ši tema dažnai abstrakti ir neapčiuopiama, nes lyčių vaidmenys priimami kaip natūralūs ir nekvestionuojami.
Pedagogai ir mokiniai (-ės) gali net nepastebėti, kaip filmuose, reklamose ar kompiuteriniuose žaidimuose matomas moterų objektyvizavimas ir seksualizavimas persikelia į kasdienį gyvenimą. Tokių nuostatų normalizavimas gali lemti, kad berniukai ir vaikinai mergaites bei merginas matys kaip objektą, kurį galima liesti negavus sutikimo, nužiūrinėti, vertinti, nepagarbiai komentuoti jų išvaizdą ar elgesį. Didelę įtaką daro ir mokykloje palaikoma tam tikra vyriškumo norma. Pavyzdžiui, kalbėdami apie romantinius santykius berniukus raginame būti atkakliais ir „kovoti“ dėl patinkančios merginos.
Nieko blogo nenorėdami, vietoje to, kad mokytume apie sutikimo svarbą, mokome negerbti merginų išreikšto „ne“. Žinoma, vaikinai, kurie neatitinka kitų įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti, taip pat susilaukia žeminančių komentarų.
– Kaip mokyklos aplinkoje gali atrodyti seksualinis priekabiavimas?
– Seksualinis priekabiavimas dažniausiai suprantamas kaip fizinis veiksmas, tačiau jis gali vykti ir be jokių prisilietimų. Tai gali būti švilpimas, žmogaus nužiūrinėjimas, išvaizdos komentavimas, seksualinio pobūdžio komentarai, nepagarbūs marškinėlių užrašai, spaudimas turėti lytinių santykių ir pan.
Kitų šalių paauglių elgsenos pasimatymų metu tyrimai rodo, kad kas ketvirtas susiduria su kokia nors seksualinio priekabiavimo forma, dažnai – skaitmeninėje erdvėje. Pavyzdžiais gali būti nepageidaujamos seksualinio turinio žinutės, vaizdai, lytinių organų nuotraukos ir panašiai.
– Kaip mokiniams ir mokytojams atskirti seksualinį priekabiavimą nuo flirto?
– Pagrindinis skirtumas yra tas, kad flirtas vyksta abiem žmonėms sutikus. Dėmesio vienas kitam rodymas, bendravimas yra abipusis malonumas. Seksualinis priekabiavimas atsiranda tuomet, kai vienas žmogus nėra išreiškęs sutikimo arba aiškiai yra nubrėžęs ribą, parodęs, kad gaunamo dėmesio nenori. Būtent dėl to labai svarbu, kad mes visus vaikus, ypač berniukus, mokytume išgirsti pasakytą „ne“. Jei mergina sako, jog ji nenori eiti į pasimatymą ar gauti dovanų, negalima įkalbinėti arba taikyti kitokį spaudimą. Jei moteris parodė, kad nepageidauja gauti dėmesio, tai reiškia, jog reikia ne atkakliai vėl bandyti, o tiesiog atsižvelgti į jos nesutikimą ir nebetrukdyti.
– Ko reikėtų mokyti mokinius siekiant, kad seksualinio priekabiavimo apraiškų nepasitaikytų?
– Atsižvelgti (arba neatsižvelgti) į kito asmens ribas mes vaikus pradedame mokyti labai anksti, todėl seksualinio smurto ir seksualinio priekabiavimo prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau. Jau pradinukai turi žinoti „apatinių rūbelių taisyklę“. Šis principas yra labai paprastas: vaikas negali būti liečiamas ar liesti kitų žmonių kūno vietose, kurias dengia apatiniai rūbai. Moksleivius ir moksleives turime mokyti, kad jų kūnas ir asmeninė erdvė priklauso tik jiems, jų negalima liesti neįsitikinus, jog kitas žmogus jaučiasi patogiai ir tam pritaria.
Vykdomi lytiškumo ugdymo užsiėmimai mokyklose prisideda prie seksualinio smurto prevencijos. Jų metu vaikai ir paaugliai ne tik mokosi brėžti ribas, bet ir atsižvelgti į kitų poreikius. Jie supranta, kad atsakomybė už netinkamą elgesį visada krenta ant priekabiautojo pečių nepriklausomai nuo to, ką nukentėjęs asmuo dėvėjo, kur dalyvavo ir pan.
– Kaip reaguoti, jei mokyklose pastebimi seksualinio priekabiavimo atvejai?
– Vertėtų pabrėžti, kad apsaugos nuo seksualinio priekabiavimo mechanizmo sukūrimas visų pirma yra suaugusiųjų – mokyklos personalo – atsakomybė. Mokytojai ir kiti darbuotojai pastebėję netinkamą elgesį turi reaguoti, nubrėžti ribą, koks elgesys yra priimtinas, o koks – ne. Jei suaugę į šią problemą žiūrės atsainiai, moksleiviai ir moksleivės nesikreips pagalbos. Patarčiau pasinaudoti saugios aplinkos mokykloje kūrimo vadovu.
Privalu sukurti aiškų ir visiems žinoma reagavimo mechanizmą. Galima pradėti nuo seksualinio priekabiavimo apibrėžimo įtraukimo į smurto ir patyčių prevencijos aprašą. Seksualinio priekabiavimo formos turi būti aiškiai atpažįstamos, svarbu, jog mokyklos bendruomenė žinotų, kur kreiptis susidūrus su nepageidaujamu elgesiu. Moksleivių ar mokyklos personalo pranešimai privalo būti vertinami rimtai, turime vengti bet kokių nukentėjusiųjų kaltinimo ar persekiojimo apraiškų.
– Švietimo įstaigose seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti tarp skirtingų asmenų grupių: mokiniai priekabiauja prie kitų mokinių; mokytojai priekabiauja prie mokinių; mokiniai priekabiauja prie mokytojų. Kuo skiriasi šios situacijos?
– Pavojingiausia bus situacija, kai suaugę asmenys seksualiai priekabiauja prie mokinių. Vaikai šiuo atveju yra labiau pažeidžiami, o mokyklos darbuotojai yra galios pozicijoje. Moksleivė ar moksleivis gali jausti grėsmę, kad jei kažkam praneš, tai atsilieps jų pažymiams arba jais niekas nepatikės (įtaką tam gali turėti mokytojo autoritetas).
Tiek formaliame, tiek neformaliame ugdyme suaugę asmenys gali būti labai svarbūs mokinių gyvenime, mokytojai ir vaikai sukuria stiprų pasitikėjimo ryšį. Dažnai seksualinio priekabiavimo ar net prievartos atveju mokiniai linkę tylėti, nes bijo pripažinti tai, kas vyksta, ar nenori prarasti svarbaus (kad ir žalingo) santykio.
Mokyklos personalas taip pat gali susidurti su netinkamu elgesiu iš mokinių. Teko girdėti apie atvejį, kai vyresnio amžiaus moksleivis seksualiai priekabiavo prie mokytojos. Į tokias situacijas taip pat turėtų būti reaguojama rimtai – jos turi būti vertinamos ir priimami atitinkami sprendimai. Gali reikėti intervencijų, pokalbių, elgesiui kartojantis, galbūt ir priekabiautojo pašalinimo iš mokyklos. Bet kuriuo atveju, svarbu užtikrinti, kad nukentėjęs asmuo su priekabiautoju turėtų kuo mažiau kontakto, ypač kol situacija analizuojama ir vertinama.
Mokykla turi kurti ir saugią darbo aplinką. Tarnyba yra parengusi patarimus, kaip užtikrinti seksualinio priekabiavimo prevenciją darbo vietoje.
– Kokių pasekmių galime tikėtis, jei mokyklose toleruojamos įvairios seksualinio priekabiavimo apraiškos?
– Užsienio statistika rodo, kad beveik kas antras vyresnių klasių moksleivis mokykloje susiduria su seksualiniu priekabiavimu. Švietimo įstaigų vaidmuo yra itin reikšmingas siekiant, kad ši skaudi statistika mažėtų.
Jei klasėse, koridoriuose, ekskursijose, renginiuose ar popamokinėje veikloje nėra užtikrinamas saugumas, vaikams neišugdomi saugaus elgesio internete įgūdžiai, vadinasi, nesukuriama ir saugi mokymosi aplinka. Įvairios smurto formos (patyčios, priekabiavimas ir kt.) labai stipriai veikia savijautą, mokiniai jaučia stresą, nerimą, sutrinka miegas, mažėja savivertė. Taip prastėja pamokų lankomumas bei mokymosi rezultatai.
Ilgesnėje perspektyvoje seksualinis priekabiavimas gali peraugti į rimtesnes seksualinio smurto formas. Jei mokiniai neišmoksta atskirti sveikų santykių nuo žalingų, nubrėžti ribas bei neperžengti kito ribų, didėja seksualinės prievartos, smurto artimoje aplinkoje grėsmė. Nuostatos, kurias įgyjame ir kurių nekvestionuojame mokykloje, persikelia į asmeninius santykius, viešąsias erdves, darbovietes. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, kas trečia moteris darbe patiria seksualinį priekabiavimą. Tai iškalbingi skaičiai.
