Rinkimai baigėsi. Laimėtojai pasveikinti.
Ypač nuoširdžiai nugalėtojus sveikino politikai, kurie nelaimėjo, bet tikėjosi būti kviečiami prie stalo, kur dalijamasi valdžia.
Aršiausi politinių oponentų kritikai per rinkimų naktį tapo tokiais švelniais pūkuotais katinėliais, miauksinčiais „gyvenkime draugiškai“.
Laikraštis, kuris ką tik svaidėsi žaibais ir vanojo visus jam neįtikusius, neparankius politikus bei kitus asmenis, staiga ėmė stebėtis, kodėl žmonės tokie pikti. Taigi jau pavasaris, metas šypsotis, mylėti, dovanoti vienas kitam saulę – naują politinį sezoną skelbė žurnalistai, kurių patronas ką tik prapylė rinkimus.
Tačiau toji meilė liepsnojo neilgai – lygiai tiek, kiek truko sužinoti, kas prie valdžios dalybų stalo laukiami ir kas nelabai. Ir kam teks tūnoti politinėje pastalėje.
Pavasario dangus staiga ėmė ir apniuko – pasipylė politinė kruša.
Meilė liepsnojo neilgai – lygiai tiek, kiek truko sužinoti, kas prie valdžios dalybų stalo laukiami ir kas nelabai. Ir kam teks tūnoti politinėje pastalėje.
Ir garsiausiai prapliupo geltonojo komiteto narys V. Vižinis. Pylė kaip iš kibiro: Biržai – barbarų kraštas!
Sekant jo mintimis, išraitytomis vietos laikraštyje, biržiečiai, rinkimuose nepatikėję vien gėrį nešančiu K. Isaku, yra barbarai.
O visų barbarų barbarai yra „Šiaurės rytai“, rašę apie politiką, kuris, nusipirkęs vietos laikraštį „Biržiečių žodis“, dvejus metus pureno dirvą imti valdžią į savo rankas. Subūrė politinį komitetą, aprengė savo pasekėjus geltonomis striukėmis ir paleido garsą apie Biržų atgimimą. Į šį geltonąjį sambūrį aktyviai įsijungė ir K. Isako laikraščio bendradarbiai, tekstų autoriai – minėtasis V. Vižinis, I. Drevinskaitė, I. Butkevičiūtė, D. Matusevičienė, taip pat laikraščio bendrasavininkis V. Kurganovas.
Ir šio politikos – žiniasklaidos – verslo darinys pono Vižinio asmenyje pasišovė niekingiems barbarams paaiškinti, kas yra objektyvi žurnalistika ir žiniasklaidos misija.
Mat jam, žvelgiančiam iš objektyvumo padangių, „viskas kaip ant delno – konkurencinė kova dėl išlikimo, pasitelkiant vietos politikos elitą“.
Pasirodo, ne „Biržiečių žodis“, kurio savininkai ir bendradarbiai tiesiogiai dalyvavo rinkimuose, o „Šiaurės rytai“ yra politinės kovos įrankis. Ne „Biržiečių žodis“, o mes telkiame vietos politikus siekdami savanaudiškų tikslų.
Ar iš tiesų p. Vižinis mano, kad biržiečių galvose – kreivi veidrodžiai?
Rinkimų rezultatai parodė, kad keturi penktadaliai gyventojų skiria tikrovę nuo jiems peršamų kreivų veidrodžių karalysčių.
Rinkimų rezultatai parodė, kad keturi penktadaliai gyventojų skiria tikrovę nuo jiems peršamų kreivų veidrodžių karalysčių.
Būtent dėl to ir širsta manipuliacijų bei melagienų kūrėjai – jiems niekaip nepavyksta užkariauti mūsų protų. Todėl ir esame barbarai, kurie nepasiduoda iš Rygos ar iš Maskvos nešamai „civilizacijai“.
Kodėl tos „civilizacijos“ nešėjai savo nesėkmių kartėlį išliejo pirmiausia ant „Šiaurės rytų“? Atsakymas paprastas – turbūt tinkamai atlikome demokratijos sergėtojų pareigas. Biržiečiai per rinkimus savo balsais paliudijo, kad jie žino, kuo tikėti ir pasitikėti.
Nors šiuo metu geltonųjų politinis lipdinys dar bando grūmoti ir šūkauti, bet akivaizdu, kad jis bliūkšta, tęžta. Ir politinėje pastalėje gali likti tik geltona nelabai kvapni balutė.
