ĮRAŠYTI VISUR
Rudens žodžiai jau įrašyti visur.
Į kiekvieną medžio lapą, dar gausiai žydinčių gėlių žiedlapius.
Į nusekusių šulinių, upių vandenis.
Į išskrendančių/praskrendančių paukščių plunksnas.
Į laukinių žvėrių ir paukščių kraują, kurį pralieja didieji gamtos „mylėtojai“ – medžiotojai.
O virš tų visų žodžių, įrašytų į visus pasaulio daiktus ir reiškinius, aidi ta kasmet pasikartojanti rudens melodija.
Nieko čia nauja, tik melodija manyje/ tavyje pasikartoja vis kitaip; kartais skaudžiau, kartais net linksmiau, kartais – abejingai arba net būnam visai kurti tai ilgesingo grožio melodijai; „rudens filosofijai“ apskritai.
MOKYKLOS
Vieni mokyklas l a n k o, kiti – jose m o k o s i.
Nebuvau išimtis – labiau lankiausi negu mokiausi, ir to nesigailiu.
Kita vertus, tai, kas įdomu ir man reikalinga, mokiausi, mokausi ir mokysiuos iki mano laikų pabaigos.
IMAGINE
Įsivaizduok pasaulį – koks jis būtų be karų sugriovimų.
Tarkim, bent jau be tų didžiųjų, pasaulinių…
Vaizduotės mostu sugrįžtų istoriniai pastatai, galerijose kabotų nesudegę paveikslai, stovėtų nesudaužytos skulptūros, bibliotekose – nesudegintos/nesudegusios knygos.
Ak, iliuzija – juk net senaisiais laikais krikščionys sugebėjo sudeginti Aleksandrijos biblioteką! Barbarai nusiaubė Romą, kaip romėnai nusiaubė aibę kitų užkariautų tautų.
Karų priežastys kartais pačios banaliausios ir jokia logika nepaaiškinamos – regis, taip buvo per amžius, taip bus ir ateityje.
Negi mes esam pasmerkti kariauti kariauti kariauti; netgi dabar, kai griaunamoji galia seniai pasiekus kritinį tašką, gresiantį išnykimu.
Įsivaizduok pasaulį, pradėdamas nuo savo miesto ar miestelio; nuo kadaise apkeliautų miestų – kokie jie būtų be karų… Kad ir nuo fotografijos išradimo laikų, kai spėta užfiksuoti aibę dalykų, kurie buvo sunaikinti karų ir naikinami šiandien, šią akimirką, kada tu skaitai šį tekstuką: Ukraina…
