PERLAS
Lapkričio vidurio tamsų tamsų vakarą, aidint bliuzo muzikai – galvoju: koks gi bus tas šviesos sugrįžimas, kai nuo Didžiojo rudenio medžio nukris tamsiųjų dienų lapai į žemę?
Ir regiu didelę tamsią kriauklę – nuo vieno horizonto iki kito – ir matau vaizduotėje, kaip lėtai ji veriasi – toji tamsioji kriauklė, ir pro mažą plyšį blyksteli spinduliai – veriantis kriauklės tamsai šviesos perlas auga jos viduje, vis stipriau ir stipriau šviesa užliedamas medžius ir lygumas, kelius, kalnus ir miestus.
Ir dar niekad nėra buvę, kad tas perlas neužaugtų…
Prasivers tamsioji kriauklė dar šiemet, vos už mėnesio, o į kiekvienas akis įspįs toji šviesa po Naujųjų.
CITATA IŠ SKAITYMŲ.
„MATYTI IR BŪTI…“
„Matyti ir būti man yra vienas ir tas pat. Pasaulis ir jo daiktų intensyvumas pirmiausia man yra reginys. (…) Akys man būdavo ir lieka absoliuto pasirodymo vieta, ir juo labiau artėja senatvė, juo aitriau pasaulio grožis įsirėžia akių tinklainėje. Be to, mane paslaptingai traukia tik nežmogiškumas, nes jis matomas; žmogiškų dalykų neregimybei tampu vis abejingesnis, o pats žmogiškumas man atrodo vis kvailesnis – visos tos idealybės, antijuslumai ar dvasingumai man kelia tik lengvą šleikštulį. Vis labiau atrodo, kad vienintelis mano rojus atsirastų tą akimirką, kai kažkokiu stebuklu nusikratęs savo sielos ir pašalinęs visas kitas jusles virsčiau viena didele akimi, gryno regėjimo Kiklopu, nežmogiška būtybe, gyvenančia tik tam, kad regėtų ir praregėtų. Kaip gera būtų net maitintis regimybės nektaru!“
Iš – Arvydas Šliogeris. Lietuviškos paraštės, Vilnius, 2011
BLIUZO LIETUS
Bliuzas naktį lietus
Lietus įsilieja į bliuzą lyg upė į jūrą
Lietus kurs keliauja į lapkričio šalį
Rudenio varpas apgaubiantis mus
O jame – vien tik bliuzas ir bliuzo lietus
Ir Nakties – mūsų motinos veidas
Ak, liūdnoji šviesa
Bliuzas liejas liūdnai bet netampa liūdniau
Bliuzas liejas liūdnai bet šviesėja širdis
Ją nuplauna lietus pakylėja garsai –
Ar jauti? – eina protėvių eisenos lapkričio link
Neaprėpiamos eisenos – jų dėka tau nakty
Šitas bliuzas ir bliuzo lietus
Šitas rudenio varpas apgaubęs pasaulį