Pavasaris – visokių ūkio darbų metas. Purenama žemė, beriamos sėklos, vyksta tręšimo darbai ir kovos su piktžolėmis bei invaziniais kenkėjais. Visai kaip politikoje.
Po pusmečio prasidės rinkiminė kampanija, todėl pats laikas purenti politinius laukus.
Kai kurios partijos turi prisikaupusios trąšų (jų lyderiai sėkmingai iš jų darė verslą) ir moderniomis priemonėmis aktyvina elektoratą ne tik prieš rinkimus. Jie išmokę auksinę taisyklę: rinkimai prasideda, jiems vos pasibaigus.
Yra partijų, kurios tręšia senoviškai – drabsto mėšlą ir smardina visus, kas tik į jų lauką pakliūva.
Yra ir tokių, kurios politines dirvas apleidusios. Žiūri, kas ten savaime sužels. Dažniausiai suželia pievos. O kad iš tų žolynėlių grūdai nebyra, žinoma, būna kalta aplinka.
Kaip šį pavasarį atrodo partijų laukai Biržuose?
Kas kelia nerimą? Įsipatoginimas. Turbūt ne atsitiktinai rajono valdžioje esantiems socialdemokratams lipdoma „jaunųjų bebrų“ etiketė.
Biržus šiuo metu valdančių socialdemokratų padėtis nepavydėtina. Jie yra Lietuvos socialdemokratų partijos dalis ir atsakingi už jos veiklą. Šiandien socialdemokratų lauke regime politikus, dėl kurių kaltės dabartinė Lietuvos valdžia tapo nelaime, dideliu greičiu verčiančia klestinčią šalį apmusijusia provincija.
Biržų socdemams turbūt dar toli iki savo partijos lyderių ir valdančiosios koalicijos partnerių veiksmų, balansuojančių ant nusikaltimų ir moralinės degradacijos ribos.
Ir merui K. Knizikevičiui turbūt negresia titulas, kuris priskiriamas socialdemokratei premjerei I. Ruginienei – visų laikų blogiausiai premjerei. Jis dirba taip, kaip moka. Meras nesistengia atrodyti geresnis, nei yra, jam negresia didybės manija, tuštybės demonstravimas. Atvirkščiai – jaunasis meras stengiasi būti paprastas, „savas tarp savų“. Nesivelia į skandalus. Reaguoja į kritiką. Išmano valdiškų namų veikimo principus, geba laviruoti. Tai svarbūs dalykai vadovo pozicijoje. Bet ar to užtenka politiniam lyderiui?
Ilgus metus „valstiečiai“ su socdemais valdę rajoną pastaruoju metu prislopę. Dar daugiau – jie praranda tapatybę.
Kas kelia nerimą? Įsipatoginimas. Turbūt ne atsitiktinai rajono valdžioje esantiems socialdemokratams lipdoma „jaunųjų bebrų“ etiketė.
Į Biržus skelbia atvykstantys „valstiečių“ lyderis A. Veryga ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime V. Sinica. Ilgus metus „valstiečiai“ su socdemais valdę rajoną pastaruoju metu prislopę. Dar daugiau – jie praranda tapatybę. Apie ką ši partija? Gal į šį klausimą atsakys p. Veryga. Dabar atrodo, kad „valstiečiai“ deklaruoja panašias vertybines nuostatas kaip ir Nacionalinis susivienijimas ir šioje vagoje bet kokia kaina ketina siekti savivaldos kėdžių.
Kitas klausimas – kaip seksis į šią vagą pritraukti biržiečius, nes vietiniai „valstiečiai“ politinius dirvonus kažkaip nežemdirbiškai apleidę.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Biržuose gyva tiek, kiek „gyvas“ D. Drevinskas. Šis Savivaldybės tarybos narys neriasi iš kailio, kad būtų išgirstas jo balsas. Ne tik bendraminčių būrelyje ar partinėje sueigoje, bet ir žiniasklaidoje. Žodžiu – aria, seja ir akėja. O ar iš tiesų ir vienas lauke karys, parodys rinkimai. Žinoma, daug ką lems partijos lyderio S. Skvernelio situacija, kuri šiuo metu nepavydėtina.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Biržuose gyva tiek, kiek „gyvas“ D. Drevinskas.
Biržuose dar gyva Darbo partija. V. Uspaskicho paskleista sėkla surado derlingą žemę Biržų rajone. Beje, kietai sukaltai Darbo partijos struktūrai neprilygsta „Nemuno aušra“, nors šių politinių darinių šaknis, panašu, yra ta pati. Remigijui toli iki Viktoro charizmos, bet pastarojo gerbėjai savivaldos rinkimuose gali patraukti aušriečių pusėn. Ar Biržuose yra „Nemuno aušros“ skyrius? Kažkas kažkur kūrėsi. Bet šios partijos sėklos plinta, dygsta ir be sėjos. Mat Biržuose yra gerai išpurenta dirva visokioms populistinėms rūšims.
Tą dirvą pastaruoju metu aktyviai ruošė politinis komitetas „Biržų atgimimas“. Jis turėjo ryškų lyderį K. Isaką, kurio rankose buvo vietos laikraštis „Biržiečių žodis“, į politinę veiklą buvo įsisukęs įmonės „Biržų duona“ vadovas. Nors metodai, kuriais veikė šio politinio darinio atstovai, ir naratyvai priminė kremlinę veiklą, biržiečiai per praėjusius savivaldos rinkimus už juos balsavo. Vos per plauką K. Isakas netapo meru. Ir nežinia, kaip viskas būtų susklostę, jeigu rajone būtų buvęs tik vienas laikraštis.
Nors šiuo metu „Biržų atgimimas“ atrodo aprimęs, K. Isakas lyg ir pasitraukęs ar patrauktas iš laikraščio, tačiau įdirbtas arimas liko. Ir tik laiko klausimas, koks kitas „gelbėtojas“ vėl pasirodys Biržų horizonte ir kas išpurentoje dirvoje pradės barstyti sėklas.
Prieš kelias savaites pateikėme klausimą „Biržų duonos“ vadovui A. Kurganovui, ar šis kandidatuosiąs į merus. Atsakymo nesulaukėme. Neatsakytas klausimas – irgi atsakymas.
Ir tik laiko klausimas, koks kitas „gelbėtojas“ vėl pasirodys Biržų horizonte ir kas išpurentoje dirvoje padės barstyti sėklas.
Mes tebeturime būrelį politinio lauko veikėjų, kurie kursto pyktį, nuolatinį nepasitenkinimą ir susierzinimą, šokinėdami nuo temos prie temos bando sukelti neapykantą, kuri pavirstų veiksmais prieš oponentus, institucijas, valstybę ar tiesiog kitus piliečius. Į šiuos arimus vienaip ar kitaip įsitraukę ir kai kurie verslo, kultūros, žiniasklaidos žmonės.
Mano įsitikinimu, politinė ir žiniasklaidos kultūra vis tik turėtų tapti vertybine atrama, o ne destruktyviu fonu, trąša populistų dirvonams.
Dar nespėjus išeiti pašalui Biržuose pasirodė ir konservatorių iš Seimo desantas. Tai dėmesio vertas įvykis, nes konservatoriai paprastai daugiau rodosi didmiesčių rinkėjams, atrodo patys sau gražūs socialinių tinklų burbuluose. Vietiniai konservatoriai solidžiai atrodo per Savivaldybės tarybos posėdžius, oponuoja taikliai, argumentuotai. Žinoma, ši partija turi lyderę I. Varzienę, kuriai kol kas neprilygsta nė vienas Tarybos narys. Savivaldybės vadovai, deja, taip pat.
Konservatorių partija turi gerus šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose, nebent vadinamasis jaunimas veltųsi į skandalus, demonstruotų iniciatyvas ne laiku ir ne vietoje arba sumaišytų politines kultūras su invazinėmis rūšimis.
Mano įsitikinimu, politinė ir žiniasklaidos kultūra vis tik turėtų tapti vertybine atrama, o ne destruktyviu fonu, trąša populistų dirvonams.
Biržų libersąjūdiečiai yra valdančiojoje daugumoje, Savivaldybėje turi vicemero postą, todėl, kaip toj dainoj, jie turi visas galimybes rinkėjams „rodyti, ką moka“. O ką mato rinkėjai? Kad liberalai gražūs. Kartais šneka protingai ir teisingai, kartais – nelabai. Lyderė yra. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime liberalai yra opozicijoje, o Biržų savivaldybės taryboje jie dirba kartu su socialdemokratais, „valstiečiais“, demokratais. Eiti į rinkimus iš valdančiosios pozicijos visuomet sunkiau, bet gal juos gelbės principinga Seimo liberalų laikysena.
Mes gerai išmanome, ką ir kaip auginti savo lysvėse. Kas nežino, kad darbai prasideda pavasarį, o rudenį imame jau išaugintą derlių?
Sėdami ridikėlius nelaukiame sudygstančių morkų. Patręšę mėšlu nesitikime rožių kvapo. Ir piktžoles laiku išrauname, ir šliužus – invazinius bei vietinius – nurenkame.
Žodžiu, ką pasėjam, tą ir pjaunam.
Kaip ir rinkimuose.
