Kapinių skaitmenizavimas padeda gyviesiems, tačiau tik jų rūpesčiu informacija apie mirusįjį gali patekti į skaitmeninę sistemą.
Ieškoti kelio prie artimų ar tolimų giminaičių, draugų ar žinomų žmonių amžinojo poilsio vietos gali padėti skaitmeninė kapinių sistema CEMETY. Paprasta žmonių kalba tariant, tai yra mirusiųjų miesto adresų knyga. Įrašai joje virtualūs, tačiau į knygą jie turi būti įtraukiami gyvųjų rankomis. Šį darbą atlieka seniūnijos, ieškančios informacijos ir apie senas kapavietes, ir naujus netikėtai atsiradusius kapus. Pasak vienos seniūnijos kapininko, kaip netikėta gali būti mirtis, taip, pasirodo, netikėtai kartais atsiranda ir kapo kauburėlis. Dažniausiai taip gali nutikti, kai žemė palaikus priglaudžia šeimos kape be seniūnijos leidimo.
Širvėnos seniūnijai problemą spręsti padėjo laidojimo įmonės
Kaip jau buvo rašyta „Šiaurės rytuose“, Biržų rajone įdiegta skaitmeninė kapinių sistema, kurioje artimieji, draugai gali atrasti, kur palaidotas žmogus. Tačiau seniūnijos kartais susiduria su problema, kad velionis palaidojamas, negavus leidimo iš seniūnijos.
„Yra šeimos kapavietė, tad joje ir laidojama, tačiau velionio duomenys nebus įvesti į sistemą CEMETY, todėl kapavietės negalės rasti galbūt tolimesni giminaičiai, klasės draugai ir t.t.“, – tokią problemą pripažįsta ŠR kalbinta Širvėnos seniūnijos seniūno pavaduotoja Ilona Žvirgždienė.
Anot jos, problemą spręsti padėjo laidojimo įmonės.
„Laidojimo firmos labai pagelbėja mirusiųjų artimiesiems sunkiu metu sutvarkyti visus formalumus. Todėl Širvėnos seniūnija kreipėsi į šias įmones, kad nelaidotų be leidimų, ir problemų nebeturime“, – sako I. Žvirgždienė.
Seniūno pavaduotojos manymu, problema daugiau aktuali kaimiškosioms seniūnijoms. Žmonės dažnai nekuria naujų kapų kaimuose, jei nėra šeimos kapaviečių.
Širvėnos seniūnijoje yra 19 veikiančių, 7 neveikiančios ir 1 riboto laidojimo kapinės.
Padeda ir „senovinis“ būdas
Pasak Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūno pavaduotojo Kęstučio Jasiko, atvejų dėl netikėtų kapaviečių yra pasitaikę. Tokias dažniausiai pastebintis kapinių priežiūra besirūpinantis ir jas dažnai aplankantis seniūnas.
K. Jasiko nuomone, be seniūnijos leidimų turbūt dažniausiai laidoja ne firmos, o patys žmonės.
Seniūno pavaduotojas sako suprantantis, kad mirties atveju artimieji ištikti skausmo ir galimai nepatirtų rūpesčių, todėl mirusįjį palaidoja ir be leidimo. Tačiau seniūnija viską išsiaiškinanti, sužinanti visus reikiamus duomenis ir įvedanti juos į skaitmeninę sistemą.
„Su žmonėmis normaliai bendraujame ir susikalbame, žinias gauname. Galima sakyti, kad dirbame senoviniu būdu, tačiau rezultatą – įvesti palaidoto žmogaus duomenis į sistemą – pasiekiame“, – sakė K. Jasikas. Jis pastebėjo, kad leidimo pirmiausia turėtų prašyti duobkasiai, o ne mirusįjį laidojantys žmonės.
Seniūnijoje yra 26 kapinės, tarp jų 17 – veikiančios.
Griežtos kontrolės nėra, kol kas nėra ir problemos
Laidojimų be leidimo Papilio seniūnijoje atvejų yra pasitaikę. Naujų kapaviečių, kurioms nebuvo išduotas leidimas, ypač pasitaikydavo po savaitgalio dienų. Tačiau, pasak seniūno Reno Čygo, taip būdavę gerokai anksčiau.
„Griežtai nesekame, tačiau jeigu tokių laidojimų be seniūnijos žinios pasitaikytų, būtų keblu“, – kapinių skaitmeninės sistemos kūrimo galimą trukdį vertino seniūnas R. Čigas.
Papilio seniūnijoje yra 30 kapinių, iš kurių 9 – neveikiančios.
Šių dienų bėda – gyviesiems gresiančios duobės
Pabiržės seniūnija su minima problema kol kas akivaizdžiai nesusidūrė. Pasak seniūnės Vitos Zurbaitės, seniau gal ir pasitaikę tokių atvejų, bet šiuo metu žinios apie tai nepasiekia. Seniūnijos teritorijoje – 2 veikiančios ir 10 neveikiančių kapinių.
Seniūnė kur kas didesne šių dienų bėda vadina Balandiškių kelią.
„Mūsų galvos skausmas –kelias į Balandiškius“, – sakė V. Zurbaitė apie kelyje galimai besiformuojančias smegduobes. Galima bėda turėtų išryškėti atšilus orams ir žemei.
Tiki žmonių sąmoningumu
Pačeriaukštės seniūnijoje iš viso yra apie 20 kapinių, o veikiančiomis laikomos tik 7.
Pasak seniūno pavaduotojos Sigitos Strautnikienės, yra ir tokių kapinaičių, kuriose likęs gal tik koks vienas kapas.
Su laidojimo be seniūnijos žinios atvejais šiuo metu seniūnija nesusidurianti.
„Paskutiniuoju metu tokių atvejų nėra. Patys žmonės tapo sąmoningesni, o laidojimo firmos visada mus informuoja apie laidojimą seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse“, – sako S. Strautnikienė.
Vabalninko seniūnijai vadovaujantis Laimutis Braždžionis taip pat vertina laidojimo paslaugų įmonių darbą bei atsakomybę. Seniūno manymu, jeigu ir gali pasitaikyti be leidimo supiltų naujų kapų, didžiausia tikimybė, kad tai padarė ne įmonės. Tačiau apie tokius naujus kapus kol kas informacija seniūnijos nepasiekianti.
„Laidoja atestuotos ir įstatymus žinančios firmos, todėl tokių atvejų neturėtų būti“, – apie laidojimą be leidimų mano seniūnas L. Braždžionis.
Jis neatmeta galimybės, kad kartais žmogus net nesumąstydamas apie būtinus leidimus gali priimti sprendimą ir palaidoti mirusįjį šeimos kapavietėje.
Vabalninko seniūnijoje yra 12 kapinių, iš kurių veikiančiomis laikomos 9.
Mieste dar vargstama su seniausiais kapais
Biržų miesto seniūnija kol kas dirba ieškodami informacijos ir apie senus kapus. Tokių neidentifikuotų kapaviečių mieste dar yra. Skaitmenizacija atliekam tik veikiančiose miesto kapinėse.
Pasak seniūnės Kristinos Undzėnienės, tikėtina, kad ir naujų laidojimo be leidimo vietų galėtų būti. Tačiau tai nebent galėtų būti atvejai, kai žmogus atvežamas ir šeimos kape palaidojamas niekam nieko nepranešus. Tokius atvejus ne visada lengva nustatyti – pasak seniūnės, sargybinių kapinėse juk nėra.
