Pasirodo, jog kai kurie itin drąsiais save laikantys, kitus kritika užpilantys biržiečiai politikai bijo… patys savęs. Nenori, kad būtų pagarsintos jų mintys, galinčios formuoti nuomonę, kad esą šitie politikai laukia sovietmečio grįžimo. Gal taip yra dėl nepakankamai išmoktų istorijos pamokų, kritinio mąstymo ar gebėjimo naudotis informaciniais šaltiniais stokos?
Darbo grupės darbas „buksuoja“ ir dėl rinkimų?
Praėjusį pirmadienį vyko Biržų rajono savivaldybės darbo grupės posėdis dėl rajone esančių gatvių pavadinimų, kurie propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo klausimams spręsti.
Savivaldybės mero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje – mero komandos, administracijos ir tarybos nariai. Grupės vadovė – liberalė vicemerė Astra Korsakienė, pavaduotojas – „valstietis“ vicemeras Steponas Staškevičius, sekretorė – socialdemokratė mero patarėja Lilija Vaitiekūnienė, administracijos tarnautoja – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Bajorūnienė. Įvairioms Savivaldybės tarybos frakcijoms atstovauja politikai: Indra Drevinskaitė („Biržų atgimimas“), Audronė Garšvaitė (socialdemoktrai), Vytas Jareckas (demokratai), Povilas Mikalajūnas (liberalai), Alė Pocienė („darbiečiai“), Irutė Varzienė (konservatoriai).
Grupei buvo pavesta iki gegužės 31 d. pateikti pasiūlymus dėl Biržų ir Vabalninko miestų S. Nėries gatvių pavadinimų pakeitimo. Su įvairių prieštaringų nuostatų turinčiais gyventojais susitikinėjama ir kalbamasi iki šiol. Grupė renkasi į posėdžius, politikai diskutuoja apie išgirstas gyventojų nuomones, o Savivaldybės tarybos posėdžio vis dar nepasiekia siūlomas sprendimas.
Gali būti, kad įtakos sprendimo projektui turi artėjantys Seimo rinkimai bei noras patikti gyventojams, aukojant netgi visuotinai svarbias valstybines nuostatas. Šiuo atveju – priešintis ar nedrįsti pritarti, kad Vabalninke esančiai S. Nėries gatvei būtų suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio vardas.
Susitarė neviešinti diskusijų
Šią savaitę pirmadienį vykęs komisijos posėdis nebuvo slaptas, apie jį skelbta Savivaldybės vadovų darbotvarkėse. Posėdžio viešos transliacijos nebuvo, tačiau darytas garso įrašas. Pagal iššifruotą stenogramą bus rengiamas posėdžio protokolas.
Tačiau, kaip paaiškėjo, komisijos nariai susitarė diskusijų neviešinti ir jų nekomentuoti žiniasklaidai. Pasirodo, to pageidavusi „atgimietė“ Indra Drevinskaitė, kuri žinią apie komisijos posėdį ir savo vertinimą paleido į socialinius tinklus.
„Vakar kaip tik eilinis posėdis buvo. Ir eilinį kartą jaučiausi papuolusi į istorijos pamoką, kurioje galima tik viena tiesa“, – rašo I. Drevinskaitė.
Šis įrašas sudomino, kas tokio vyko posėdyje, kuriame taip nejaukiai (eilinį kartą?) pasijuto „Biržų atgimimo“ atstovė? Į kokios istorijos pamoką ji pateko ir kokią vienintelę, anot politikės, tiesą ji išgirdo? Apie tai klausėme pačios I. Drevinskaitės ir kelių komisijos narių.
Ne visi keliai veda į Seimą
Vicemerė Astra Korsakienė sakė, kad komisijos narės I. Drevinskaitės nupieštą situaciją galima vertinti ir atvirkščiai. Be to, pasak vicemerės, pati komisijos narė minėtame posėdyje turėjo pastabų kitiems, neslepiantiems savo nuomonės ir įsitikinimų dėl gatvių pavadinimo keitimo.
„Komisijos posėdyje nejaukiai galėjome pasijusti ir mes, sulaukę komisijos narės pamokymų (pamokų), kaip ir su kokiu konkrečiu leidiniu turėtume (ar neturėtume) bendrauti. Mus nustebino, kad kitiems pamokymus teikusi politikė pati paskubėjo viešinti savo įspūdžius.
Ne visi keliai veda į Seimą. Nuomonių įvairovė – ne visada gali būti tiesa“, – sakė ŠR kalbinta komisijai vadovaujanti vicemerė A. Korsakienė.
Gal tai apsidraudimas iš baimės?
Irutės Varzienės reakcija į I. Drevinskaitės mintis buvo tokia: „O! Čia gal apsidraudžiama iš baimės, kad nebūtų paviešintas posėdžio įrašas? Vartėsi kaip reikiant. O gal reikėtų stenogramos? Juk sprendžiam viešus reikalus, o tokios manipuliacijos, manyčiau, pavojingos“.
Audronės Garšvaitės nuomone, kaip istorijos pamokoje politikė I. Drevinskaitė pasijuto gal todėl, kad dar sykį buvo priminti Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio nuopelnai Lietuvai.
„Man tikrai nemalonu dėl to, kad posėdžio buvo sutarta neviešinti, o vertinimą jau skelbia. To, ką ir kaip jaučia politikė ir kokia tiesa jai pasirodė, nenoriu vertint“, – sakė komisijos narė A. Garšvaitė.
Gal pateko į užklasinę veiklą?
„Tos tiesos Tarybos narė galimai pasigedo todėl, kad nebuvo pritariama jos norui vėl apklausinėti žmones. Tačiau mes, komisija, jau turime kelias skirtingas žmonių nuomones. Tolesnės apklausos – tai tik laiko ir paties proceso vilkinimas. Ir tai jokiu būdu nesutaikys gyventojų, o tik dar labiau juos supriešins.
O dėl tarybos ir komisijos narės I. Drevinskaitės pasijautimo istorijos pamokoje, tai… Na, sakyčiau, ji patekusi ne į pamoką, o į kažkokią užklasinę veiklą…“ – su šypsena kalbėjo komisijos pirmininko pavaduotojas vicemeras S. Staškevičius.
Apie politikės suprastą tiesą minties nėra
Komisijoje dirbančiai Savivaldybės tarybos narei I. Drevinskaitei antradienį buvo išsiųstas tokio turinio elektroninis laiškas: „Pranešate apie savo dalyvavimą komisijos dėl gatvių pavadinimo keitimo posėdyje ir dalijatės patirtu įspūdžiu. Klausimas – į kokios istorijos pamoką jautėtės papuolusi ir kokia jūsų suprasta tiesa toje pamokoje buvo vienintelė?“
„Apie suprastą tiesą nerašiau – tokios minties nėra. Pamoka – istorijos“, – atsakė „atgimietė“ politikė I. Drevinskaitė.