Pirmadienis iš Biržų kilusiai olimpietei Austrai Skujytei buvo ypatinga diena. Ji ne tik su jauduliu stebėjo, kaip į Lietuvą iš Paryžiaus grįžta paskutiniai olimpiečiai, bet ir šventė savo 45 metų jubiliejų.
Buvo prisiminta ir kita didelė sukaktis. Suėjo 20 metų, kai Austra Skujytė septynkovės rungtyje Atėnų olimpinėse žaidynėse laimėjo antrąją vietą ir pelnė sidabro medalį.
Austra Skujytė prisipažino šių metų olimpiadą stebėjusi nenuosekliai, nes tuo metu buvo švenčiamos kelios šeimos šventės. Tačiau, kiek įmanoma, ji stengėsi varžybas stebėti.
„Labai džiaugiuosi, smagu, kad į mažą mūsų Lietuvą parkeliavo keturi olimpiniai medaliai. Smagu, kad jų buvo ir kad taip sėkmingai kortos sukrito“, – kalbėjo olimpietė.
Austra tikėjosi, kad medalius parsiveš irkluotojai. Labai sirgo už breiko šokėją Dominiką. Apgailestavo, kad į olimpiadą nepateko Lietuvos krepšininkų rinktinė, todėl itin daug džiaugsmo sukėlė krepšininkų 3×3 komandos laimėjimas.
Iš Biržų kilusi olimpietė stipriai sirgo už Mykolą Alekną ir šįkart per televizorių stebėjo visą jo kovą finale.
„Sporte nieko nėra nuspėjamo. Bet Mykolas jaunas, gabus. Tikiuosi, kad didžiajame sporte jis ir toliau bus regimas ir kad traumos nesutrukdys siekti naujų aukštumų“, – kalbėjo sportininkė.
Kas labiausiai olimpiadoje jaudina buvusią olimpietę?
„Man visada labai gražu žiūrėti į emocijas. Jos tikros, neužspaustos, nesuvaidintos. Man yra tiek patirties, kad galiu tapatintis su tais, kurie džiaugiasi, ir su tais, kurie liūdi. Tad emocijos – svarbiausia“, – kalbėjo Austra.
Kolegoms sportininkams po olimpiados ji linkėtų susidėlioti mintis, įvertinti tai, kas vyko ir įvyko, neskubėti daryti drastiškų sprendimų. Net jei kas ir nepasisekė, svarbiausia – ištvermė, kantrybė. Rezultatai ateina, kad ir vėliau.
„Svarbiausia žiūrėti savo sveikatos. Sportininkai eina per tą siaurą ribą. Reikia įsivertinti, globoti save ir eiti į priekį“, – kalbėjo olimpinė vicečempionė Austra Skujytė.