Dainių, poetų ir kitokių romantikų apdainuotas ruduo, kur „krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai“, visai kitaip atrodo viešųjų erdvių priežiūra užsiimančioms įmonėms bei seniūnijoms. Ir visada atsiranda vietų, kurioms pritrūksta darbo rankų.
Štai Papilio seniūnas Renas Čygas prasitarė, kad į jį kreipėsi klebonas Vidmantas Kareckas prašydamas padėti nugrėbti lapus Kvetkų bažnyčios šventoriuje. Mat anksčiau šį darbą dirbusi moteris jo atlikti nebegali.
Seniūnas sakė, jog seniūnija pagelbės, tik pajuokavo, kad seniūnijos viešosios erdvės vis plečiasi, tuoj, žiūrėk, prisidės ir Kupreliškio bažnyčios šventorius.
Šis pokalbis paskatino pamąstyti apie dabartinę bendruomeniškumo sampratą. Juk bažnyčia, ypač kaime, nuo seno buvo ašis, vienijanti ir burianti žmones į parapijos bendruomenę. Atsiliepti į prašymą pagelbėti bažnyčiai buvo laikoma garbės, suteikto pasitikėjimo ženklu. Ar dabartinės kaimo bendruomenės, rašančios projektus ir rengiančios koncertus, išstūmė iš bendruomeniškumo konteksto paramą artimui, kaimynui ir bažnyčiai į kitą planą? Ar kaimo ir bažnyčios bendruomenės tapo nesusisiekiančiais indais?
Kvetkų kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Vaitkevičienė sakė, jog penktadienį šventorius jau buvo tvarkomas. Dirbo čia vietiniai žmonės, kuriems dera atidirbti visuomenei už gautas socialines pašalpas. Anot pašnekovės, tokių žmonių daug ir jie noriai eina į darbą, o visą veiklą organizuoja ir su darbininkais gerai sutaria ūkiškas ir atidus seniūnaitis Stasys Palavinskas.
Anot bendruomenės pirmininkės, „pašalpiniai“ sutvarko ir kitas viešąsias erdves, o vietos ūkininkai visada padeda, kai reikia technikos lapams išvežti. Todėl organizuoti bendruomenės talką šventoriaus tvarkymui moteris nematanti prasmės.
Pasak V. Vaitkevičienės, dauguma bendruomenės narių yra dirbantys, todėl pakvietus juos į talką tuoj pasigirs balsų, kodėl negali atidirbti tie, kurie gauna socialines pašalpas. Kita vertus, sakė bendruomenės pirmininkė, jei į ją būtų besikreipusi šventorių iki tol prižiūrėjusi moteris, ji lengvai būtų suorganizavusi lapų grėbimo darbus.
V. Vaitkevičienės manymu, jokios problemos čia nėra, lapai ir iš šventoriaus, ir iš kitų viešųjų erdvių bus išgrėbti, išvežti ir sukrauti į kompostą.
