Žmonės vis dažniau ieško pagalbininkų, kurie padėtų sutvarkyti artimųjų kapavietes. Vieniems tų darbų imtis nebeleidžia sveikata, kiti gyvena toli nuo tų vietų, kur palaidoti artimieji. O kapams reikalingas nuolatinis rūpestis – kad nevystų čia pasodintos gėlės, neželtų žolė.
Jauna biržietė Aušra Šulnienė, baigusi kraštovaizdžio dizaino studijas, svarstė apie galimybę padėti žmonėms kurti savo gyvenamųjų sodybų teritorijas. Tačiau pamačiusi, koks yra poreikis tvarkant kapavietes, suvokė, kad ši niša dar neužpildyta. Moteris ėmėsi individualios veiklos ir pasiskelbė, jog padeda „nuo – iki“ sutvarkyti artimųjų kapus. Žmonių, kuriems tokia paslauga reikalinga, skaičius ją gerokai nustebino.
– Kaip kilo mintis užsiimti kapaviečių tvarkymu?
– Mintis gimė labai natūraliai. Visada buvau arti gamtos – augalų auginimas ir priežiūra man nėra tik darbas – tai gyvenimo būdas. Baigusi kraštovaizdžio dizaino mokymus, ilgą laiką kūriau želdynus privačiuose namuose ir soduose. Tačiau kapinės man visada atrodė ypatinga vieta – kupina tylos, pagarbos ir istorijų. Norėjosi parodyti, kad ir tokiose erdvėse galima kurti grožį, kuris ne erzina, o ramina. Taip ir gimė „Atminties erdvių“ idėja – kurti kapavietes, kuriose svarbiausia – pagarba, paprastumas ir natūralus grožis.
– Kapaviečių priežiūra yra dar neužimta verslo niša. Kaip suvokėte, jog ši paslauga itin reikalinga?
– Taip, manau, kad tai dar gana neatrasta niša, nors poreikis – labai aiškus ir augantis. Pastebiu, kad žmonės dažnai nežino, kaip tinkamai pasirūpinti kapaviete. Vieni gyvena toli ar net užsienyje, kiti neturi fizinių galimybių, o treti tiesiog bijo suklysti – nori, kad kapas būtų gražus, ne per puošnus ir tvarkingas, bet ir ne šaltas.
Toks, kuris atspindėtų artimųjų jausmus mirusiajam.
Mano veikla atsirado iš šio poreikio – sukurti paslaugą, kuri sujungia estetiką, tvarumą ir pagarbą. Kapaviečių priežiūra – tai ne vien darbas, o labai jautri, asmeniška sritis.
Jaučiu, kad galiu padėti žmonėms rasti balansą tarp paprastumo ir prasmingumo. Ši paslauga reikalinga tiems, kurie nori rūpintis, ir ieško, kaip tai padaryti šiuolaikiškai, subtiliai ir atsakingai.
– Ar į Jus jau kreipiasi žmonės su prašymais sutvarkyti artimųjų kapus? Kokie tai daugiausia žmonės – emigrantai, gyvenantys kituose miestuose ar neįgalūs asmenys ir pan.?
– Taip, žmonės kreipiasi – ir labai įvairūs. Dažnai tokios paslaugos ieško užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nori pasirūpinti tėvų ar senelių kapais Lietuvoje. Taip pat žmonės iš kitų miestų ar tie, kuriems dėl amžiaus ar sveikatos sunku fiziškai pasirūpinti kapaviete.
– Minėjote, kad esate baigusi kraštovaizdžio dizaino studijas. Šios žinios turbūt pravers Jūsų naujoje veikloje?
– Kraštovaizdžio dizaino studijos man suteikė platų požiūrį į aplinkos kūrimą – nuo estetikos iki ekologijos, nuo augalų savybių iki sezoninio ritmingumo. Šias žinias tiesiogiai taikau kurdama kapaviečių dizainą, kuriame svarbi kiekviena detalė: reljefas, dirvožemis, augalų atsparumas, jų struktūra ir žydėjimo laikas.
Man svarbu, kad kapavietė būtų ne tik graži, bet ir prasminga. Tarsi maža atminties erdvė, tyliai kalbanti apie žmogų, kuris čia ilsisi. Siekiu sukurti harmoningas kompozicijas, kurios natūraliai įsilieja į aplinką, nereikalauja nuolatinės priežiūros ir išlieka estetiškos visus metus.
– Kaip suprantu, jūsų paslaugos bus nuo kapavietės vizijos, apželdinimo iki galutinio jos sutvarkymo. Ką planuojate pasiūlyti klientams?
– Noriu pasiūlyti visapusišką paslaugų paketą: nuo idėjos ir vizijos sukūrimo, augalų parinkimo, iki jų pasodinimo ir tolesnės priežiūros. Klientai gali rinktis ir vienkartinį kapo tvarkymą, ir sezoninę ar metinę priežiūrą. Taip pat kuriu specialius pasiūlymus užsienyje gyvenantiems žmonėms – su nuotraukų ataskaitomis, atliktų darbų suvestine ir galimybe bendrauti nuotoliniu būdu kiekviename etape.
Netrukus pristatysiu galimybę naudoti QR kodus kapuose – subtiliai integruotus į paminklą, sujungiančius artimųjų atminimą ir šiuolaikines technologijas.
– Ar Jums dažnai tenka susidurti su kapų priežiūros problemomis?
– Taip, kapų priežiūra man labai artima – tai ne tik darbo dalis, bet ir asmeninė patirtis. Mano artimųjų kapai yra vietos, kuriose stengiuosi išlaikyti ramybę ir tvarką be pertekliaus. Būtent iš tokios praktikos atsirado noras padėti ir kitiems – pastebėjau, kiek daug netikslumų ar skubotų sprendimų priimama tvarkant kapus.
Dažniausiai pasitaikančios problemos – per gausus vienmečių gėlių sodinimas, netinkamų augalų pasirinkimas (per aukšti, sparčiai plintantys ar reikalaujantys daug priežiūros), neapgalvoti dangos sprendimai, kurie trukdo ravėti ar gerai nutekėti vandeniui. Taip pat dažnas atvejis – kapai atrodo tarsi „apkrauti“ dekoracijomis, tačiau stokojantys harmonijos.
Tinkamai suplanuota kapavietė gali atrodyti tvarkingai ištisus metus, net ir be nuolatinės priežiūros. Štai kur matau didžiausią vertę – padėti žmonėms nuo pat pradžių sukurti sprendimą, kuris bus ne tik gražus, bet ir praktiškas.
– Kokias kapaviečių tvarkymo klaidas pastebite dažniausiai?
– Dažna klaida – perteklinis dekoratyvumas: per daug dirbtinių gėlių, žvakių ar plastiko. Kita problema – siekis uždengti visą kapą plokštėmis, tikintis „amžinos tvarkos“, tačiau taip prarandamas gyvybės pojūtis. Taip pat dažnai nepaisoma praktinių aspektų: blogai įrengtas pagrindas, nesutvirtinti kraštai, netinkamas dirvožemis.
Noriu keisti artimųjų požiūrį į kapus – nuo dirbtinumo prie tikrumo. Rinktis augalus, kurie prisitaiko prie aplinkos, išlaiko formą visus metus, nereikalauja daug priežiūros ir perteikia pagarbą tyliai, bet nuoširdžiai. Gyvas, natūralus sprendimas dažnai kalba daug jautriau nei bet kokia blizganti puošyba.
– Ko reikėtų, kad kapas ilgai išliktų tvarkingas?
– Pirmiausia – tinkamas augalų parinkimas. Geriausiai veikia dengiantys augalai, tokie kaip čiobreliai, šilokai, sukulentai, kurie greitai sudaro vientisą kilimą. Taip pat svarbus tinkamas dirvožemis, kraštų sutvirtinimas ir mulčiavimas. Kai viskas apgalvota nuo pradžių, kapui reikia minimalios priežiūros.
– Daugelis mano, kad daug problemų išsprendžia kapo uždengimas plokšte…
– Plokštės dažnai atrodo švariai ir patogiai, bet jos atima gyvybę iš erdvės. Toks sprendimas suteikia tvarkos įspūdį, tačiau reikalauja daugiau priežiūros, nei dažnai manoma. Kad akmens paviršiai išliktų „gražūs“ – be samanų, kalkių dėmių ar dulkių – juos reikia reguliariai valyti, prižiūrėti su specialiomis priemonėmis, o kartais net atnaujinti siūles.
Yra daugybė alternatyvų, leidžiančių išlaikyti tvarką, bet kartu suteikti kapui gyvumo: nuo natūralaus akmens derinių su augalais iki minimalistinių kompozicijų su skalda ir žoliniais augalais. Gyva kapavietė visada atrodo šilčiau, o laikui bėgant sensta oriai – natūraliai, kartu su gamta.
– Kokias kapinių tvarkymo tendencijas įsivaizduotumėte po daugelio metų?
– Norėčiau, kad kapinės po truputį virstų į ramybės parkus – žaliuojančias, tylos kupinas erdves, kuriose žmonės norėtų pabūti. Būtų daugiau natūralumo, mažiau plastiko ir dirbtinumo. Galbūt net keistųsi požiūris į kapų formą – jos taptų paprastesnės, bet turiningesnės. Man gražu, kai kapai tampa gamtos dalimi, kai atmintis išsaugoma ne per blizgesį, o per gyvybę.
– Kaip į Jūsų veiklos planus žiūri Jūsų šeimos nariai? Ar palaiko?
– Mano šeima mano planus priėmė su dideliu palaikymu ir pasitikėjimu. Jie mato, kiek daug širdies įdedu į šią veiklą, ir supranta, kad tai – ne tik darbas, bet ir mano vidinė misija.
– Kur Jus galima rasti norint užsisakyti paslaugą?
– Mano veiklą galima sekti „Instagram“ ir „Facebook“ paskyroje „AŠ su augalais – Atminties erdvės“, o netrukus startuos ir internetinė svetainė su išsamiais paslaugų aprašymais bei nuotraukų galerijomis. Klientai gali kreiptis asmeniškai telefonu +370 667 38 383 ar el. paštu as.su.augalais@gmail.com. Visa informacija skelbiama socialiniuose tinkluose. Dirbu visoje Lietuvoje, bet labiausiai koncentruojuosi į Šiaurės Lietuvą – Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio regionus.
