Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską (1922–2001) primins skulptoriaus Kęstučio Krasausko sukurtas skulptūrinis koplytstulpis „Šv. Kazimieras“. Politinio kalinio ir tremtinio, ilgamečio Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono, Vilniaus garbės piliečio, palikusio ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, atminimas bus įamžintas Biržų rajono Vabalninko bažnyčios šventoriuje. Šioje šventovėje jis buvo pakrikštytas, įšventintas į kunigus ir 1946 m. liepos 7 d. aukojo pirmąsias šv. Mišias.
2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko 100-mečio metais.
Dvasininkas, kurio gyvenimas sutapo su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais, liudijo dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai bei jos žmonėms. Monsinjoras K. Vasiliauskas pralenkė laiką, iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu bei tiltu, jungiančiu skirtingus pasaulius.
Iš šamoto sukurto trijų metrų aukščio skulptūrinio koplytstulpio, kuriame vaizduojamas šv. Kazimieras, atidengimą planuojame 2022 m. vasarą.
Prieš tai Vabalninko bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišos, o po iškilmių vyktų diskusija apie dvasininko vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Koplytstulpio sukūrimas ir pastatymas nėra pigus. Tikimės, kad viską įmanoma padaryti Monsinjoro gerbėjų lėšomis.
Dosniausių rėmėjų vardus įrašysime skulptūrinio koplytstulpio nugarinėje pusėje.
Iniciatyvinės grupės (kunigai Ričardas Doveika ir Gintaras Petronis, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Valentinas Sventickas, renginių vedėja Aldona Daučiūnienė, žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė) vardu VšĮ „Porta artis“, ĮK 303187316, sąskaita Nr. LT66 7044 0901 0226 3535, „Monsinjoro K. Vasiliausko 100-mečiui“, SEB banke. Daugiau info tel. 86 15 15 375
MONSINJORAS VASILIAUSKAS, anot maldos žodžių, „davė neskaičiuodamas, kovojo nepaisydamas žaizdų, darbavosi neieškodamas poilsio, aukojosi nelaukdamas jokio kito atlygio, – tik žinojo, kad vykdo dievišką valią“. Jis mėgdavo sakyti:
„Krikščionio vertę mes nustatom pagal tai, kiek jis sugeba padėti kenčiančiam, nelaimingam žmogui“.
„Dieve, kokia didelė paslaptis yra žmogus“.
„Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi, kai pasiseka padėti kitam išsilaisvinti nuo kokios nors kaltės ar nuodėmės naštos. Nusidėjėlių nebijau – man jų gaila.“
„Stengiuosi gyventi šventai, bet neišeina.“
„Didžiausia nuodėmė – būti savimi patenkintam“.
„Uždek bent vieną žvakę ir nekaltink tamsos“.
„Esu dėkingas sovietų valdžiai už lagerį, ten sutikau geriausius draugus, perskaičiau geriausias knygas“.
„Žmogus gyvenime turi du tikslus: keisti save ir pasaulį.“
„Iš šio pasaulio reikia išeiti visus mylint, visiems atleidus ir kad visi man atleistų.“
