Tebūnie kiti metai pergalės prieš išorės ir vidaus demonus, sugebančius įgyti įvairiausius pavidalus, laikas.
Tebūnie raketos, kurias niekšai paleido į Ukrainą kaip tik tuo metu, kai rašau šiuos žodžius, dvesiančios imperijos pabaigos ženklu.
Laikas baimės, neapykantos sutemoms išsisklaidyti.
Laikas nustoti painioti atjautą, gailestingumą ir pakantumą su abejingumu, slapstymusi „viskas nevienareikšmiška“ urve.
Laikas drąsai ir kūrybai, empatijai ir žmogiškumui.
Nemanau, kad 2023 metai bus lengvesni, išvengsime sudėtingų išbandymų, nepatogių apsisprendimų, tačiau, tikiu, kad žengiame į juos labiau užsigrūdinę, sustiprėję ir dar tvirčiau suvokdami, kad privalome būti geriausiomis savo versijomis, ir tegu visi dvasiniai, kultūriniai, politiniai puvėsiai keliauja rusų karinio laivo kryptimi.
Šlovė Ukrainos didvyriams ir kankiniams – jie pakartojo stebuklą – pavertė drungną komforto vandenį gyvybės vynu.
Tad laikom frontą 2023-iaisiais.
Andrius Navickas
