Valdas Vižinis, Nacionalinio susivienijimo Biržų skyriaus pirmininkas
Šiuo metu biržiečiai viešojoje erdvėje turi net du veidaknygės kanalus, kuriuose žaibo greičiu jaučia krašto ritmą – greitai, patogiai, visada po ranka. Šalia nuo seno ne tokių „modernių“, tačiau laikmečio patikrintų žiniasklaidos priemonių – laikraščių. Modernu, nes nereikia laukti antradienių ar penktadienių, nereikia žvilgčioti į pašto dėžę, nors viešoj erdvėj žaibiškai sklindančią informaciją vargu ar galima laikyti „išsamia“. Modernioji internetinė duoda paviršutinį žinojimą arba žinojimo „manymą“, kai galimybė sustojus permąstyti gaunamą laikraščių siunčiamos žinios pažintinę vertę kur kas didesnė. Tačiau niekas negali paneigti – abi žiniasklaidos formos deramai papildo viena kita. Ir dera suprasti: „Biržų satyros“ reiškinys – žiniasklaidos kultūrinis dėmuo.
Kas trukdo panašiam karikatūriniam atsakui? Mielai stebėčiau „Biržų satyros“ paliestų politikų kūrybinę vaizduotę „atsišaudant“.
Naujas reiškinys krašto žiniasklaidoje
Žinote, kuo humoras skiriasi nuo satyros? Humoras – baisu, kaip norisi juoktis, kai satyra – norisi juoktis, bet baisu (kažkada girdėta sovietmečio humoristo Genadijaus Chazanovo ištarta frazė). Galbūt tuo galima aiškinti mažą reakcijų skaičių net po itin vykusiais politiniais „Biržų satyros“ šaržais.
Iki šiol karikatūrinės kultūros reiškinys krašto žiniasklaidos priemonių nebuvo pastebėtas, juolab aptartas, nors tai itin paveiki žinios siuntimo forma, sukelianti nemažą emocinę skaitytojų reakciją. Itin įvairinantis, nuspalvinantis politinio lauko nuobodybę. Tiesą sakant, net nežinau „Biržų satyros“ atitikmens kituose kraštuose.
Nepatikusius ir verslui grėsmę keliančius karikatūristus privačios bendrovės siekia nutildyti teisiniais metodais.
Netikėtai užgimusią ir viešoj erdvėj nišą atradusią „Biržų satyrą“ galima laikyti išskirtiniu, sistemingai stebinančiu laisvamanius krašto gyventojus Lietuvos reiškiniu.
Vieną trūkumą vis tik galima išskirti. Politiškai angažuotumas. Tačiau yra ir kita pusė. Kas trukdo panašiam karikatūriniam atsakui? Mielai stebėčiau „Biržų satyros“ paliestų politikų kūrybinę vaizduotę „atsišaudant“. DI įrankiai sukurti naudojimui visų.
Įsižeidusių ar grėsmes verslui įžvelgusių reakcijos
Šaržuojamų asmenų ar institucijų reakciją į karikatūrą galima lengvai nuspėti – asmeninis įsižeidimas ar grėsmės verslui nuojauta. Jei politikams dėl išplėstos padidinto viešumo taikomos taisyklės reaguoti tenka sukandus dantis, tai institucijos pasišiaušia įstatyminėmis priemonėmis.
Chrestomatinę necivilizuotą kritikuojamųjų reakciją į karikatūrą galima nurodyti „Šarli hebdo“ (Prancūzijos satyrinis savaitraštis, garsėjantis aštriomis karikatūromis, polemika ir religijų bei politikų kritika) įvykius, kai islamistai bandė žudydami karikatūristus įbauginti redakciją. 2015 metais į „Šarli hebdo“ redakciją įsibrovę trys kaukėti užpuolikai sušaudė 12 žmonių, tarp jų 2 redakciją saugojusius policininkus. Leidinio karikatūros itin stipriai žeidė šių religininių fanatikų jausmus.
Tuo metu pačiai „Litesko“, neabejoju, nei šilta, nei šalta, ką apie ją kalba mokėti administracine tvarka verčiami žmonės. Pinigai – bejausmis reškinys.
Civilizuotoje visuomenėje institucijų „kerštas“ nėra „žvėriškas“. Nepatikusius ir verslui grėsmę keliančius karikatūristus privačios bendrovės siekia nutildyti teisiniais metodais. Jauti karikatūros grėsmę verslui – siųsk advokato reikalaujantį atsisakyti sumanymų raštą. Gavo ir neišsigando – siųsk advokatų kontorą ir klampink teismuose, kuriuose lėšų neturinčių satyros kūrėjų pinigai greit išsenka ir sudaro vadinamąsias taikos sutartis.
Paprašė „baigti“
Kaip ir reikėjo tikėtis, „Biržų satyros“ karikatūrų, liečiančių bene skaudžiausią šią dieną Biržų miestiečių temą – šilumos kainas – serija išsėmė „Litesko“ kantrybę. Menamas „Biržų satyros“ kūrėjas gavo bendrovės advokato reikalavimą pašalinti įrašus, kurių turinys (tekstas bei karikatūros) žemina „Litesko“ dalykinę reputaciją.
Skaitant teisininko raštą į akis krenta įdomi detalė – reikalavimas grindžiamas ne tik kenkimu „Litesko“ dalykinei reputacijai. Iš teksto, mano nuomone, išlenda noras apginti „Litesko“ politinius sąjungininkus savivaldoje – vietos socialdemokratus, kuriems dėl šilumos kainų nuo „Biržų satyros“ kliūva bene daugiausiai. Tuo metu pačiai „Litesko“, neabejoju, nei šilta, nei šalta, ką apie ją kalba mokėti administracine tvarka verčiami žmonės. Pinigai – bejausmis reškinys.
Iš viešų šaltinių matyti (tereikia surinkti google) – „Litesko“ sąsajos su „motininiais“ socialdemokratais atsekamos jau nuo 2000 m. pradžios, kai teisėsauga buvo gavusi duomenų, kad V. P. Andriukaitis 2001–2003 m. Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš „Rubicon group“, „Dalkia“, „Vilniaus energija“, „Litesko“ valdybų nario, Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio 95 tūkst. litų kyšį. Tiesa, jis nuteistas nebuvo.
Kauno diena 2008 metų straipsnyje „Pokalbių dalyviai nesijaučia prasikaltę“ rašo: „Iš pateiktų telefoninių pokalbių matyti, kad V. P. Andriukaitis nemažą įtaką padarė Biržų rajono merui Regimantui Ramonui. Po pokalbio su tuometiniu Seimo vicepirmininku socialdemokratas R. Ramonas, Tarybai pritarus, pasirašė Biržų šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove „Litesko“.
Jokia paslaptis, kad Biržuose „Litesko“ vadovais vis tampa vietos socialdemokratų partiečiai. Tereikia pasidomėti politine pareigūno priklausomybe. O per visą kadenciją Biržų šilumos atidavimo klausimas net pasivaikščioti neišėjo iš mero kabineto.
Jokia paslaptis, kad Biržuose „Litesko“ vadovais vis tampa vietos socialdemokratų partiečiai.
„Litesko“ advokatai, regis, bando ginčyti akivaizdžius faktus. Jau ko vertas tvirtinimas, esą ne „Litesko“, o valstybė nustatinėja šilumos įkainius. Čia jau galima ir pakvatoti. O kas, jei ne „Litesko“, pateikia duomenis, kad tokie įkainiai atsirastų? Pralinksmina ir dar vienas tvirtinimas, esą „Litesko“ teikiamos šilumos Biržuose kaina nėra aukščiausia Lietuvoje. Sunku, žinoma, būtų „Biržų satyrai“ pagauti, kada vėl šilumos kaina rekordinė, kai ji nuolat šokinėja brangiausių sąraše, o daug metų karaliavo. Viskas išdėstyta VERT-o lentelėse.
Nežinia, kaip laikysis „Biržų satyra“, nors advokatas naujai karikatūrai, spėju, būtų itin sodrus personažas.
Rašau su geriausias palinkėjimais „Biržų satyrai“ išlikti savimi – išradingai pliekti valdžią, nepamirštant ir opozinių politikų, kurių pagrindinis tikslas – valdžia.
Autorius nėra „Biržų satyros“ autorius ir pilietiškai gina „Biržų satyros“ laisvo žodžio teisę laisvai reikštis viešojoje erdvėje.
Valdas Vižinis, Nacionalinio susivienijimo Biržų skyriaus pirmininkas
