Praėjusią savaitę startavo Biržų rajono savivaldybės mero Kęstučio Knizikevičiaus komandos turas po rajono kaimus. Į juos valdžia vežė mero ataskaitą ir suteikė progą gyventojams gyvai pakalbėti su rajono vadovybe apie aktualijas.
Į susitikimus su meru ir jo ataskaitos pristatymą žmonės kviesti po darbo valandų. Savivaldybės vadovas Kęstutis Knizikevičis nesigyrė kažkokiais didingais pasiekimais, santūriai paminėjo svarbiausius nuveiktus ar vykdomus darbus ir kvietė pasisakyti susirinkusius gyventojus. Anot mero, toks ataskaitos pristatymo formatas pasirinktas norint betarpiškai išgirsti kuo daugiau žmonių nuomonių, klausimų ir pastebėjimų.
Bendruomenėse kalbėdamas apie savivaldybės veiklą meras pabrėžė, kad stengiamasi laikytis veiklos tęstinumo, tęsiant ankstesnių rajono vadovų pradėtus darbus ir projektus, o ne viską keičiant ar atmetant. Kaip blogą pavyzdį meras įvardijo Biržų sporto komplekso projektą, kuris dėl politinių ir asmeninių ambicijų buvo tampomas iš vienos vietos į kitą. „Jei to nebūtų buvę, šiandien greičiausiai jau turėtume sporto kompleksą su baseinu, – sakė K. Knizikevičius.
Vandens minkštumas, bibliotekos likimas Rinkuškiuose
„Mes gyvename gerai“. Šita susitikimo su Biržų mero komanda metu rinkuškiečio ištarta frazė gana tiksliai apibūdina renginį. Be valdžios atstovų, į mero ataskaitos pristatymą atėjo bendruomenės pirmininkas su žmona, viena aktyvi kultūros renginių lankytoja, viena vietos gyventoja žurnalistė ir du skirtingo amžiaus vyrai.
Klausimų daugiausia turėjo didelį gyvenimo stažą turintis vyriškis ir žurnalistinę patirtį dar tik kaupianti laikraščio atstovė. Abu šie žmonės klausinėjo apie gyvenimą daugiabučiuose namuose. Senjoras nuogąstavo dėl artėjančios renovacijos, o žurnalistė dėl jos būsto renovacijos kainos ir kalkėjančio vamzdyno. Abiem buvo aktualu, ar šito proceso kontrolės negalėtų imtis savivaldybė.
„Kas bus, jei visas namas užkalkės?“ – klausė žurnalistė.
„Seniau druską pildavo, ir ta druska nieko nekainavo“, – sovietinius laikus prisiminė vyriškis.
„Nieko nekainavo, tik jūsų sveikatai atsiliepdavo toji druska“, – atsiliepė meras.
Gyventojams paaiškinta apie lokalių sprendimų galimybę – individualius nukalkinimo įrenginius visame name ar butuose.
Susitikime pakalbėta apie šiukšlių surinkimo kainas. Meras paaiškino apie vieną iš kainų augimo priežasčių – nerūšiuojamas mišrias atliekas ir nuolat augantį jų kiekį.
„Nebeturime bibliotekos“, – vieną skaudulį priminė bendruomenės pirmininkas Vytautas Juška.
„Patys prašėte panaikinti“, – rinkuškiečiams priminė vicemerė Astra Korsakienė.
„Buvau jaunas, neatsimenu“, – šypsodamasis atsakė V. Juška.
Paliesta maudyklos valymo ir autobusų grafiko tema. Pasikalbėta ramiai, išsiskirta gražiai. Gimtadienį ką tik šventęs meras išlydėtas su šakočiu.
Kratiškiečiai išgirdo: garbaus amžiaus gydytojas būtinas komandai
Kratiškiuose drąsiai kalbėta apie viso rajono šių dienų aktualiją – jauno chirurgo norą palikti Biržus. Gabų gydytoją suviliojo Pasvalys. Kratiškietė be užuolankų klausė, ką meras rengiasi dėl to daryti.
„Jeigu jau gydytojas nuspręs tikrai išeiti, tai ieškosim kito“, – atsakė meras, toliau kalbėjęs apie daromas pastangas sulaikyti minimą gydytoją bei pritraukti kitus specialistus.
Meras taip pat aiškino, kuo Biržų ligoninei svarbus aktyviai nebeoperuojantis garbaus amžiaus daktaras. Pasak mero, šis gydytojas svarbus komandos išlaikymui, nes tik ją suformavus ligonių kasos finansuoja chirurgijos paslaugas.
Susitikime paliesta Butniūnų kaimo vandentvarkos, atliekų išvežimo kainos problema, klausta apie Kratiškių kultūros namų pastato aukcioną ir kt. Renginyje dalyvavo 14 Kratiškių ir Butniūnų gyventojų.
Kratiškiečių bendruomenės tarybos atstovė dėkojo už savivaldybės rodomą dėmesį bendruomenei.
Ar bus?
Papilyje susitikti su rajono vadovais gyventojai rinkosi į kultūros namų salę. Kaip garbingam Radvilų tėvūnijos miesteliui gyventojų susirinko tikrai nedaug – gal vos viršijo dešimtį. Paprastai susitikimuose pirmiausiai nuskamba pats skaudžiausias, jautriausias ar labiausiai kamuojantis klausimas.
„Ar bus Biržuose LIDL‘as?“ – toks buvo pirmas Papilio auditorijos klausimas savivaldybės merui.
„Nežinau“, – sąžiningai atsakė K. Knizikevičius ir paaiškino, jog statytojai turi pereiti architektūrinį konkursą ir jų projektas turės atitikti naujai rengiamo Biržų miesto bendrojo plano reikalavimus. Jei viskas atitiks – prekybos centrą statyti bus galima. Anot mero, neoficialiomis žiniomis, dabar turgaus paviljono ketinama neliesti.
Mokyklos ateitis – energetikų rankose?
Kitas aktualus klausimas – Papilio pagrindinės mokyklos išlikimas. Atsakymas paprastas – mokykla bus tol, kol bus pakankamai vaikų. Iki minimalaus reikalaujamo vaikų skaičiaus vienoje klasėje trūksta vieno moksleivio, bet, anot K. Knizikevičiaus, tai leidžiama, Savivaldybė mokyklą finansuos.
Vicemerė A. Korsakienė pridūrė, jog savivaldybė turi teisę finansuoti tik vieną nesukomplektuotą klasę. Jei tokių atsiras daugiau, bus problema.
„Elektrą reikia branginti, tada vaikų bus“, – nuskambėjo replika iš publikos.
Meras bandė prieštarauti, esą elektros kaina jau buvo pakilusi, bet demografinio šuolio kaip ir nematyti. „Reiškia, per mažai pakėlė“, – prelegentas savo nuostata buvo nepalenkiamas.
Bus ar nebus nuotekų projektas?
Gerokai rimčiau diskutuota apie centralizuotą nuotekų sistemos plėtros galimybę Papilyje. Anot S. Staškevičiaus, situacija čia sudėtinga – norinčių jungtis mažai, o ir tie namai išsidėstę toli vienas nuo kito. Reikalingos didelės investicijos, todėl šio projekto įtraukimas į planą yra su klaustuku.
Bet papiliečiai su tokiu vertinimu nenorėjo sutikti. Anot jų, po to, kai UAB „Biržų vandenys“ darė apklausą, atsirado daugiau norinčių prisijungti, bet niekas tokių neberegistruoja. Meras sakė būtinai pasirūpins, kad „Biržų vandenys“ atnaujintų gyventojų apklausą. Nemažai kalbėta ir apie gyventojų nuotekų šulinių turinio išvežimą, sąžiningą šios paslaugos įkainio nustatymą.
Asfaltavimo prioritetas
Gyventojai skundėsi, kad jų kelius gadina sunkiasvorė medieną vežanti technika bei iš seniūnijoje esančių karjerų važiuojantys sunkvežimiai su žvyru, o greideriuojama neretai prastai.
Meras sakė, jog AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2027 metų žada išasfaltuoti 20 km rajono žvyrkelių pagal Savivaldybės sudarytą prioritetinį sąrašą. Ketvirtu numeriu šiame sąraše įtrauktas kelias Papilys – Skrebiškiai, tad realiai ši atkarpa pateks į minėtą 20 km intervalą. Kalbėta ir apie eksperimentinį žvyrkelių laistymą druskingu vandeniu dulkėjimo sumažinimui.
Medicina, arba N. Ubarto klausimas
Žinia apie gydytojo Nerijaus Ubarto ketinimą palikti Biržų ligoninę neramina ir papiliečius. Meras ramino, jog dar niekas neaišku, su chirurgu kalbamasi, skatinimo priemonės jau yra įteisintos. Rūpėjo žmonėms ir Papilio ambulatorijos likimas. Ir čia meras užtikrino, kad bent jau artimiausiu metu jokių pokyčių nenumatoma, viskas liks po senovei.
Savo ruožtu K. Knizikevičius domėjosi, ar matosi kokie nors judesiai buvusiame Kučgalio socializacijos centre, kur turėtų įsikurti senelių namai. Kučgalietis Algimantas Macys sakė, jog kol kas ten juda tik danieliai, žmonių nematyti.
Kupreliškis: „Paskutinė vakarienė“
Iš Papilio rajono valdžia žvyrkeliais nudulkėjo į Kupreliškį. Čia juos bendruomenės namų prieangyje pasitiko Kupreliškio seniūnaitė Danutė Einorienė. Kupreliškiečiai buvo rimtai pasiruošę desantui iš „centro“ – pokalbis vyko prie ilgo stalo su šviežiomis braškėmis bei vietinių šeimininkių keptomis bandelėmis. Merui ir svitai susėdus viduryje užstalės, kitiems – aplinkui, vaizdas priminė Leonardo da Vinči paveikslo „Paskutinė vakarienė“ šiuolaikinę interpretaciją.
Tačiau neatrodė, kad tai ramus klusnių avių pokalbis su ganytoju. Nors dauguma probleminių kupreliškiečių klausimų buvo panašūs į papiliečių, gyventojai juos kėlė aštriau ir reikalavo konkretesnių atsakymų iš rajono vadovų.
Tautos spaudimas išsaugoti gydytoją
Ir Kupreliškyje neapsieita be griežto reikalavimo gydytoją Nerijų Ubartą išsaugoti Biržų ligoninėje. Meras išsakė tuos pačius argumentus kaip ir Papilyje, tačiau tautos spaudimas sulaikyti gerą daktarą čia buvo gerokai stipresnis.
Kitas klausimas buvo apie paslaugas. D. Einorienė sakė, jog felčerinio punkto Kučgalyje nebėra, todėl žmogus, kuriam reikia perišti žaizdą ar suleisti vaistus, turi važiuoti į Biržus. Ypač sunku senyvo amžiaus ar nuosavo transporto neturintiems žmonėms.
K. Knizikevičius aiškino, jog pavežėjimo paslaugą gali suteikti Socialinių paslaugų centras, šią paslaugą netrukus teiks Sveikatos ministerija.
„Jei aš, būdama seniūnaite, apie tokias galimybes nežinau, tai iš kur apie jas žinoti paprastam gyventojui?“ – atrėmė D. Einorienė.
Keliai ir šiukšlės
Tradiciškai daug kalbėta apie atliekų tvarkymo kainas. Žmones piktino ir mokestis, ir privalomų išsipirkti konteinerių skaičius, ir negyvenamųjų pastatų apmokestinimas. Mero argumentai apie solidarumą bei apie tai, kad Biržų savivaldybėje mokestis už šiukšles tikrai nėra didžiausias apskrityje, kupreliškiečių smarkiai neįtikino. „Greitai ir už lapus, kurie man į kiemą nuo medžių krenta, teks mokėti“, – ironiškai pastebėjo vienas susitikimo dalyvis.
Nemažai kalbėta apie kelių greideriavimą, apleistus pastatus, aukštesnio lygmens medicininių paslaugų prieinamumą, susisiekimą autobusais ir kitas problemas. Meras čia turėjo vieną gerąją naujieną – į minėtą prioritetinį asfaltuojamų žvyrkelių sąrašą įtrauktas kelias Papilys – Satkūnai. Iki Kupreliškio lieka dar žvyrkelio atkarpa, bet tai vis geriau negu nieko.
Dvasios reikalai
Kupreliškiečiai rūpinasi ne tik kūnu, bet ir siela. Pokalbio šurmulyje iškilo Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios remonto galimybių svarstymas. „Aš reformatė, bet kartais nueinu čia į bažnyčią“, – sakė pagyvenusi kučgalietė. „Ir gerai, Dievas juk tas pats“, – antrino jai kita moteris.
Iniciatyvos ėmėsi vicemerė A. Korsakienė, pareiškusi, kad dabar kaip tik yra proga bažnyčią apžiūrėti iš vidaus. Pasakyta – padaryta. Nedelsiant buvo iškviestas zakristijonas, bažnyčia atrakinta ir visi susirinkimo dalyviai patraukė į šventovę. Apžiūrėję interjerą, ilgiau apsistojo prie eksterjero – medinės bažnyčios sienos prašyte prašo perdažymo. Kadangi tai valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, nutarta išsiaiškinti, ar dažai nepakenks jo vertingosiomis savybėmis.
Šventoriaus aura gerai visus veikia. Kupreliškiečiai su rajono valdžia atsisveikino nuoširdžiai ir draugiškai, tarsi su pasikieminėti užsukusiais seniai nematytais bičiuliais.
„Atrodė, kad bus tik paskutinė vakarienė, o pasirodo, dar ir mišios buvo“, – atsisveikinant susitikimą įvertino humoro jausmo nestokojantis kupreliškietis.
Antanas Vaičeliūnas, Alfreda Gudienė
