Pastarosiomis dienomis iš įvairiausių Biržų rajono vietų kreipiasi žmonės dėl suniokotų ir sunkiai pravažiuojamų kelių. Žmonės sako, kad ne tik vietinius, bet ir krašto kelius daugiausia niokoja sunkiasvoriai miškovežiai. Kai kurie miško vežėjai lyg tyčia nesiderina prie gamtos sąlygų. Pagrindinis medienos vežimas prasideda ne atšalus orams, o atšilus.
Pašalo nebuvo – nėra ir ženklų?
„Kai kelias dienas buvo pašalę, keliu važiavo mažiau miškovežių. Bet tik atšilo ir pradėjo lyti, iškart lyg tyčia pasipylė vienas po kito prikrauti ir perkrauti miško vežėjų automobiliai. Jie taip suniokoja kelius, kad norint patekti į namus lengvuoju automobiliu tenka važiuoti vos pirmu bėgiu“, – kalbėjo Parovėjos seniūnijos gyventojas.
Iš tiesų – pagal jo atsiųstą nuotrauką buvo akivaizdu, kad kelyje – duobė prie duobės.
Kol lyja, kelius greideriuoti nėra prasmės. O transporto priemonių svorį ribojančių ženklų ant krašto kelių statyti kelininkai negali. Mat pagal galiojančią tvarką šie ženklai pastatomi tuomet, kai po pašalo atšyla. O pašalo šią žiemą nebuvo, nes nebuvo šalčių.
Vis tik minėtus ženklus, esant reikalui, gali statyti seniūnijos. Kai kurios tai ir daro.
Rado pažeidimų
Penktadienį Vabalninko seniūnijos seniūnas Laimutis Braždžionis vyko įvertinti situacijos kelyje Lebeniškiai – Beržynė.
Jis turėjo informacijos, kad nuo Beržynės miško, kuris buvo kertamas, vežama mediena. Sunkiasvoriai automobiliai stipriai suniokojo kelią. Jie važiavo nepaisydami svorius ribojančių seniūnijos pastatytų kelio ženklų.
„Praėjusį antradienį kelias buvo dar kietas. O per polaidį pradėjo miškovežiai judėti. Jie gal savaitgaliais neveža, į oro sąlygas nežiūri. Jie, verslininkai, gal mano, kad mokesčius moka ir gali daryti, ką nori“, – kalbėjo seniūnas L. Braždžionis.
Seniūnas sakė, kad miško vežėjai buvo mandagūs ir žadėjo taip daugiau nebesielgti. Jie tikino atvažiavę dar tuo metu, kai kelio ženklų nebuvo, ir prašė nekviesti policijos.
Seniūnas stebėjosi, kad miško vežėjai vengia asfaltuotų kelių, nors jiems reikėtų iki jo pavažiuoti vos pusę kilometro. Vežėjai renkasi 8 kilometrų žvyrkelio atkarpą.
„Gal taip tikisi išvengti policijos ar mokesčių?“ – svarstė seniūnas.
Pasitikėjo miškininkų žodžiu
Parovėjos seniūnijos seniūnę vaduojantis Edis Trapikas sakė, kad baisiausias kelias yra nuo Juodžionių kapinių į girią Karališkių linijoje. Juo buvo masiškai vežama mediena iš miško. Kelią apžiūrėjęs seniūnijos ūkvedys Rolandas Badaras susiskambino su Biržų miškininkais ir paprašė medienos nevežti šiuo keliu, nukreipiant miškovežes į kitus kelius. Pasak E. Trapiko, buvo pažadėta geranoriškai tai padaryti.
„Jau buvome pasiruošę statyti Karališkių link transporto priemonių svorį ribojančius kelio ženklus. Bet pasitikėjome miškininkų žodžiu“, – sakė ūkvedys R. Badaras.
E. Trapikas minėjo, kad seniūnijos keliai prasti. Be kai tokie drėgni orai, žvyrkelius greideriuoti – „bergždžias reikalas“.
Jei medienos neveš – kelių nesuniokos
Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė, kad transporto priemonių svorį ribojantys ženklai ant seniūnijos kelių seniai pastatyti. Jis pats apžiūrėjo problematiškiausius seniūnijos kelius. Jie dar neišdrambloti, tačiau minkšti, todėl ir net su „džipu“ važiuojant sunku praslysti.
„Tikiuosi, kad miškininkai tokiu oru nepradės medienos vežti. Mačiau keliose vietose jau susandėliuotą medieną. Jei dabar pradės vežti, tada bus blogai. Paprastai jie važiuoja naktimis, vengia policijos. Tik nuo vairuotojo priklauso, ar jis kreipia dėmesį į ženklus, ar ne“,- svarstė seniūnas.
Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas sakė, kad kol kas dėl miškovežių keliamų bėdų keliams signalų negavo. Tačiau jis patvirtino, kad seniūnijos keliai prasti, nes lyja, tad greideriuoti negalima. Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė sakė, kad ant seniūnijos kelių sudėti kelio ženklai, ribojantys transporto priemonės svorį. Kol kas signalų, kad vežama mediena nepaisant ženklų, negauta.
