„Mes negiedame tobulai, ne visada ir taisyklingai. Pas mus nėra nė vieno žmogaus su muzikiniu išsilavinimu. Pas mus tobulas tik nuoširdumas“, – taip sako Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Bieliakienė.
Visą gegužės mėnesį Vabalninko krašte, Šukionyse, kiekvieną vakarą skamba giesmės ir maldos. Gyventojai jau dešimtus metus vakarais 19.30 valandą renkasi Valės Bajoriūnienės sodyboje. Čia vyksta gegužinės pamaldos.
Viename kambaryje yra įrengtas kambarėlis Švenčiausiai Mergelei Marijai. Jis papuoštas pagal senąsias tradicijas nupintais vainikais iš buksmedžio, tujų ir gubojos.
Šiuos vainikus daug metų pavasarį pindavo sodybos šeimininkė Valė Bajoriūnienė. Šiemet jai talkino Rita Bieliakienė ir Irena Armonienė.
Į gegužines pamaldas atkeliauja ne tik kaimo žmonės, bet sulaukta norinčių pasimelsti ir pagiedoti piligrimų iš kitų rajonų.
Gegužinės pamaldos skirtos Dievo motinai Švenčiausiai Marijai pagerbti. Kas vakarą giedama ir meldžiamasi ne tik bažnyčiose, bet ir bendruomenės namuose, gyventojų sodybose. Ši tradicija išsaugota net ir tremtyje bei emigracijoje.
Šukionių mojavos itin tapo žinomos šiais metais, kai paskelbta, jog jos įtrauktos į nematerialiosios kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Kaimo žmonės mena, kad ši tradicija gyvuoja jau per 150 metų. Tai įrodo ir šukioniečių 1908 metais Vabalninko bažnyčiai padovanota Marijos skulptūra, įsigyta už kaimo žmonių surinktas bei paaukotas lėšas.
Gegužės 14 dieną Šukionis aplankė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Irena Žilienė, Andžela Jakubynienė ir humanitarinių mokslų daktarė Jurga Sadauskienė. Atvykėliai filmavo gegužines pamaldas, su kaimo žmonėmis buvo diskutuojama apie šią unikalią tradiciją.
Po darbų visi stiprinosi sriuba, virta iš Ančiškių ūkininkų užaugintų smidrų, Virginijus Bieliakas lepino žirnių koše, virta ant laužo.
Jurga Sadauskienė su didele grupe studentų ir mokslo žmonių žadėjo liepos vidury sugrįžti su solidžia komanda. Kraštotyrinės ekspedicijos metu bus plačiau tyrinėjamas Vabalninko kraštas, kalbinami Šukionių ir kaimyniniuose kaimuose gyvenantys žmonės.
Stanislovo Vadapolo nuotr.
