Naujos statybos būstas dažnai siejamas su kokybe, patikimumu ir ilgaamžiškumu, tačiau realybė ne visada atitinka lūkesčius. Net ir visiškai naujuose namuose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, gyventojai gali susidurti su defektais, tokiais kaip smulkūs įtrūkimai sienose, brokuoti langai ar rimtos konstrukcinės problemos, galinčios turėti įtakos pastato saugumui. Šie defektai kartais pasirodo vos tik įsikėlus, o kitais atvejais – po kelių mėnesių ar net metų, kai būstas jau aktyviai naudojamas. Tai kelia daug klausimų – ar už defektus atsako statytojas, kiek laiko galioja garantija ir kokiose situacijose galima reikalauti kompensacijos? Atsakymai į šiuos klausimus tampa ypač svarbūs, kai defektai trukdo kasdieniam gyvenimui, mažina būsto vertę arba sukelia papildomą finansinę naštą.
Kada defektai laikomi statytojo atsakomybe?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas naujo būsto trūkumas laikomas defektu, už kurį atsako statytojas. Jei problemos atsirado dėl netinkamos būsto priežiūros ar paties savininko kaltės (pavyzdžiui, dėl netinkamai atliktų papildomų darbų ar įrenginių naudojimo nesilaikant gamintojo instrukcijų), kompensacijos reikalauti nepavyks. Tačiau jeigu defektai kilo dėl statybos broko, nekokybiškų medžiagų ar nesilaikytų statybos normų, tai yra pagrindas pareikalauti statytojo atsakomybės.
Dažniausiai pasitaikantys defektai – grindų išlinkimai, nelygiai sumontuoti langai, netinkama šilumos ar garso izoliacija, pelėsio atsiradimas dėl nekokybiškai įrengtos ventiliacijos, varvančios stogo jungtys ar kreivai sumontuotos elektros instaliacijos detalės. Tokiais atvejais statytojas privalo pašalinti trūkumus arba kompensuoti savininkui patirtus nuostolius.
Ne mažiau svarbus ir statytojo požiūris – jei jis atsisako pripažinti atsakomybę ar bando problemą atidėlioti, savininkui tenka papildoma našta. Tokios situacijos gali kilti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, kur statybų sektorius taip pat griežtai reguliuojamas. Tokiais atvejais patikimi advokatai Londone gali padėti surinkti reikiamus įrodymus, tinkamai pasirengti ginčui ir užtikrinti, kad jūsų interesai būtų apginti tiek derybose, tiek teismo procese.
Kokie terminai taikomi defektų kompensacijai?
Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad naujos statybos būstui taikoma garantija, tačiau jos trukmė priklauso nuo defektų pobūdžio. Smulkiems apdailos darbų trūkumams paprastai taikomas trumpesnis terminas – pavyzdžiui, 2 metai. Tuo tarpu rimtiems konstrukciniams defektams, kurie gali kelti pavojų pastato stabilumui ar gyventojų saugumui, garantija gali siekti net 10 metų. Panaši praktika taikoma ir Jungtinėje Karalystėje, kur statytojai taip pat privalo užtikrinti tam tikras garantijas naujai pastatytiems objektams, atsižvelgiant į defektų tipus ir jų rimtumą.
Svarbu žinoti, kad garantijos terminai prasideda nuo būsto priėmimo–perdavimo dienos. Tai reiškia, kad dokumentacijos tvarkingumas yra itin reikšmingas – be tikslios datos ir oficialiai pasirašytų dokumentų gali kilti ginčų, kada prasidėjo garantijos laikotarpis. Pasibaigus šiam terminui reikalauti kompensacijos tampa gerokai sudėtingiau, nes atsakomybė dažnai perkeliama pirkėjui.
Kaip pasiruošti kompensacijos procesui?
Sėkmingam kompensacijos reikalavimui būtina surinkti kuo daugiau įrodymų. Tai gali būti defektų nuotraukos, vaizdo įrašai, ekspertų išvados, statybos darbų sutartys ar projekto dokumentacija. Kartais net tokios detalės kaip medžiagų pirkimo čekiai ar darbų priėmimo aktai tampa lemiantys ginčo sprendime. Jei defektas akivaizdžiai kelia pavojų – pavyzdžiui, atsiranda įtrūkimai laikančiose konstrukcijose ar vandens pratekėjimas gali sugadinti elektros instaliaciją – rekomenduojama pasitelkti nepriklausomą techninę ekspertizę. Toks požiūris galioja ir Jungtinėje Karalystėje, kur statybų sektorius taip pat reikalauja aukštų standartų ir aiškių įrodymų, siekiant užtikrinti kokybės ir saugos reikalavimus bei teisingą kompensaciją.
Naujos statybos būstas daugeliui reiškia svajonės išsipildymą, tačiau defektai gali šią svajonę paversti rimtu išbandymu. Jie ne tik gadina gyvenimo kokybę, bet ir kelia klausimą – ar statybų kokybės priežiūra mūsų šalyje yra pakankamai efektyvi? Galbūt tik realūs ginčai ir ieškiniai priverčia statytojus labiau rūpintis darbų kokybe? Šios mintys verčia suvokti, kad ginti savo teises yra ne tik individualus poreikis, bet ir visuomeninė pareiga – nes kuo daugiau žmonių reikalaus atsakomybės, tuo mažiau bus toleruojama brokuota statyba ateityje.
(Užs. Nr. 3675-2)






