Kai žmogus patiria traumą ar rimtą sveikatos sutrikimą, prasideda ilgas gijimo kelias. Fizinė reabilitacija dažnai yra tik viena medalio pusė – emocinė kelionė gali būti ne mažiau sudėtinga ir varginanti. Daugelis pacientų jaučiasi pasimetę naujoje realybėje, kuomet kūnas nebeveikia taip, kaip anksčiau, o ateitis atrodo neaiški ir bauginanti. Šiame kontekste kylančios emocijos – nerimas, pyktis, liūdesys ar net ašaros – sukelia daug klausimų tiek patiems pacientams, tiek jų artimiesiems.
Normalu jaustis blogai
Daugelis pacientų ir jų artimųjų nerimauja dėl stiprių emocijų, kurios kyla sveikimo procese. Jie klausia, ar normalu jaustis taip prastai, kai fizinė būklė pamažu gerėja. Atsakymas yra aiškus – taip, tai visiškai normalu. Trauma ar liga yra ne tik fizinis, bet ir emocinis išbandymas. Organizmas ir psichika reaguoja į patirtą sukrėtimą, todėl intensyvios emocinės reakcijos yra natūrali proceso dalis. Nereikėtų bijoti ar gėdytis šių jausmų – jie rodo, kad vyksta sveikimo procesas, kurio metu žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių.
Psichologiniai pokyčiai
Po traumos ar ligos žmogus išgyvena ne tik fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Nerimas dėl ateities, pyktis dėl patirtos nelaimės, liūdesys dėl prarastų galimybių – visos šios emocijos yra natūrali sveikimo proceso dalis. Psichologas paaiškina, kad tokios reakcijos yra normalus atsakas į nenormalią situaciją. Žmogaus psichika stengiasi adaptuotis prie pakitusių sąlygų, ieško naujų būdų suvokti save ir pasaulį. Šis procesas gali būti skausmingas, tačiau jis yra būtinas norint sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Emocijų reikšmė
Emocijų slopinimas gali trukdyti pasveikti. Svarbu leisti sau išgyventi jausmus, juos pripažinti ir su jais dirbti. Jausmai yra svarbūs signalai, padedantys suprasti vidinę būseną. Kartais pyktis gali rodyti, kad žmogus kovoja už savo nepriklausomybę, liūdesys – kad jis priima praradimus, o nerimas – kad jis bando apsisaugoti nuo galimų pavojų. Vietoj to, kad stengtumėmės emocijas nuslėpti ar ignoruoti, naudingiau jas stebėti ir suprasti, ko jos mums bando pasakyti.
Artimųjų pagalba
Artimieji taip pat neretai jaučiasi pasimetę – kaip reaguoti į staigius paciento nuotaikų pokyčius? Jiems patariama išlaikyti kantrybę, bet kartu nustatyti aiškias ribas, jei elgesys tampa destruktyvus. Svarbu suprasti, kad artimojo pyktis ar irzlumas dažniausiai nėra nukreiptas į šeimos narius asmeniškai – tai reakcija į situaciją. Geriausias būdas padėti – išklausyti, parodyti supratimą ir kartu nustatyti sveikas bendravimo ribas, kurios apsaugotų tiek pacientą, tiek jo artimuosius.
Individualus procesas
Kiekvieno žmogaus kelionė per reabilitacijos procesą yra individuali, tačiau pagrindinė žinutė išlieka ta pati – stiprios emocijos yra ne silpnumo, o sveikimo ženklas. Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo išgyventi šį laikotarpį. Kai kuriems žmonėms padeda atviras jausmų išreiškimas, kitiems – struktūruotas požiūris į problemas. Svarbiausia – nesmerkti savęs ar kitų už patiriamas emocijas ir pripažinti, kad sveikimo procesas apima tiek fizinį, tiek emocinį atsigavimą.
