Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia.
Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės – kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Su viešosios įstaigos „Krizinio nėštumo centras“ psichologe Rūta Mickevičiene kalbamės apie pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos būdus.
Susirgti gali ir vyrai
Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda su naujagimio užgimimu ir trunka maždaug apie 8 savaites ar ilgiau.
Anot Krizinio nėštumo centro psichologės, besilaukianti ir pagimdžiusi mama išgyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyčius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų.
Todėl psichologė R. Mickevičienė akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra bloga mama – šiuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba.
„Pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką.
Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais.
Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pridėjo, kad ne tik moterys, bet ir 4-7 proc. vyrų serga depresija po vaiko gimimo.
Sunku įvardinti vieną priežastį
Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Kelių moteriai nepalankių veiksnių kombinacija gali turėti įtakos ženkliam pogimdyminės depresijos rizikos išaugimui.
„Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Tai gali būti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymą), sirgimas depresija iki nėštumo arba nėštumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nėštumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.
Kiekvienas asmuo yra individualus ir visos ankstesnės patirtys, susirgimai, psichologinis atsparumas ir emocijų valdymas daro įtaką psichologinei sveikatai po gimdymo“, – sakė psichologė.
Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai. Dėl pakitusios emocinės būklės mamai tampa sunku kurti saugų ir prieraišų ryšį su savo vaiku, juo rūpinamasi šaltai, vangiai, dėl to didėja tikimybė, kad vaikas ateityje susidurs su emociniais ir kognityviniais raidos sutrikimais ar elgesio problemomis.
„Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Liga apsunkina mamos santykius ne tik su naujagimiu, bet ir likusia šeimos dalimi“, – teigė psichologė.
Laiku pastebėkite šauktukus
Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu. Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo, tačiau, R. Mickevičienės teigimu, ji gali pasireikšti ir praėjus pusmečiui ar net metams po gimdymo.
Paprastai išskiriami požymiai, kurie be jokio pagerėjimo tęsiasi dvi savaites ar daugiau, yra intensyvus liūdesys, verkimas, baimingumas, tuštumos jausmas, greitas irzlumas, pyktis, energijos ir motyvacijos stoka.
„Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu. Pasitaiko atvejų, kai moteris kankina baimė sužeisti ar kitaip pakenkti kūdikiui, kyla minčių apie savęs žalojimą ar net mirtį“, – sakė specialistė.
R. Mickevičienė pasakojo, kad pagalbos besikreipiančios moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“. Anot psichologės, tai yra pirmieji raudonieji šauktukai – ankstyvasis pagalbos šauksmas, į kurį svarbu laiku atkreipti dėmesį.
Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai laikydama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti. Abu su vyru labai laukėme dukrytės, todėl nė nebandžiau visko palikti išsispręsti savaime, todėl kreipiausi pagalbos ir viskas susitvarkė“, – dalijosi Monika.
Užduokite sau klausimus
Pasak R. Mickevičienės, visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Besilaukianti ar neseniai pagimdžiusi moteris gali savarankiškai užkirsti kelią depresijos formavimuisi ar ženkliai palengvinti sutrikimo požymius, įsipareigodama rūpintis savimi.
Krizinio nėštumo centre dirbanti specialistė besilaukiančias ir pagimdžiusias klientes drąsina koncentruotis į penkias sritis: mintis, miegą, mankštą, mitybą ir malonumus.
„Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti? Kaip malonumais paįvairinta rutina veikia mano emocinę sveikatą?“ – darbo praktikomis dalijosi specialistė.
Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Ypač svarbu, kad aplinkiniai pasiūlytų konkrečią pagalbą: pasirūpintų vaiku ir leistų mamai pailsėti, pasidalintų konkrečia informacija su pagalbos kontaktais, palydėtų pas specialistus ar padėtų užsiregistruoti vizitui.
„Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, – kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R. Mickevičienė.
Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
