Biržų kultūros centro darbuotojai pagamino ženklą iš metalo ir medžio. Jis turi skelbti „Etno pastogės“ buvimo vietą. Paaiškėjo, kad pakankamai aukštas ženklas turėtų stovėti šalia pastato, esančio pačioje senamiesčio širdyje, piliavietės teritorijoje. Tačiau tam reikia leidimų, kuriuos gauti, pasirodo, nėra taip paprasta. Ar tai buvo padaryta iš nesupratingumo, ar taip Biržų kultūros darbuotojai bandė tęsti kai kurių rajono politikų tradicijas save įsiamžinti būtinai piliavietės ar senamiesčio teritorijoje?
Norėjo įvardinti pastatą
Biržų kultūros centro darbuotojai savo jėgomis pagamino nemažą ženklą. Jis turi stovėti prie Rotušės gatvės 2a numeriu pažymėto pastato.
Šis už europines lėšas suremontuotas pastatas gerai žinomas biržiečiams. Jį miestelėnai pagal ankstesnę paskirtį nuo seno vadina „lavonine“ ar „dosafu“.
Pastatas buvo suremontuotas jaunimo centro reikmėms. Dabar jame įsikūrę kultūros centro ansambliai „Siaudela“, „Dijūta“, repetuoja folkloro ansamblis „Navija“. Čia dažnai vyksta įvairios edukacijos vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms.
„Turėjome gerų norų. Norėjome įvardyti pastatą, kad jo niekas nebevadintų senaisiais vardais, o turėtų pavadinimą „Etno pastogė“. Du dailininkai sukūrė ženklą, pagal eskizus jis buvo gaminamas. Deja, nepagalvojome, kad jo negalime statyti ten, kur suplanuota“,- sakė Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius.
Direktoriaus nurodymu kultūros centro darbuotojai jau buvo prie pastato įbetonavę stulpus, ant kurio turėjo būti pritvirtintas ženklas. Tuomet direktorius išgirdo, kad šio ženklo pastatymą reikėtų derinti su Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi.
Jis architektams pateikė pastato, esančio prie pat pilies, nuotraukas, ženklo vizualizaciją.
„Man pasakė, kad ženklas per aukštas ir kad jis negali stovėti ten, kur suplanuota. Klausė, kodėl jūs padarėte ženklą nepasiklausę ir prieš tai nesuderinę“,- pasakojo R. Lesevičius.
Kultūros įstaigos vadovas tikisi, kad minėtam ženklui parinkti kitą vietą – „arčiau V. Rinkevičiaus tvoros, toliau nuo pastato“ – padės Savivaldybės vyriausiasis architektas Silvestras Šimas. Jie abu planuoja susitikti ir viską aptarti artimiausiu metu. Taip pat direktorius tikisi, jog suderinimus duos ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Būtinai nori įsiamžinti piliavietėje
Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Beresnevičienė sakė mačiusi suderinimui pateiktus dokumentus. Ji mano, kad „tokios išraiškos objektas ten visai netinka“.
B. Beresnevičienė įsitikinusi, kad, jei žmonės ką nors suplanuoja daryti, turi būti pirmiausia suprojektuota ir tik tuomet gaminama. O ne pirma pagaminama ir po to ieškoma, kur tą objektą pastatyti.
„Tas ženklas yra per didelis, jis užgožia pastatą. Su architektu svarstome, kad ten nėra tinkama vieta. Negi pirmiau reikia įbetonuoti vietą ženklui, po to ieškoti leidimo?“- svarstė kultūros paveldo specialistė.
B. Beresnevičienė stebėjosi, kodėl visi su savo kūriniais būtinai lenda į piliavietę.
„Tiek Rokiškyje, tiek Biržuose politikai nori įsiamžinti. Jei politikas ką nors nudrožia, būtinai lenda su tuo drožiniu į piliavietę. Biržų pilies teritorija ir taip graži, nieko papildomai ten nereikia“, – sakė kultūros paveldo specialistė.
Pašnekovė neslėpė, kad ženklas, žymintis Etno pastogę, turi galimybę atsirasti. Tačiau tikimasi, kad jam bus surasta tinkamesnė vieta. Mat „ženklo toks stilius, kad jis netinka toje vietoje, kur jį norima įrengti“.
