Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų – šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, imuninės sistemos stiprumas – netgi svoris ir nuotaika, tvirtina dietistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, vartodami fermentuotus maisto produktus, galime pagelbėti mūsų gerosioms bakterijoms ir visam organizmui.
„Mums atrodo, kad mus sudaro kaulai, raumenys, kraujas, limfa, bet iš tiesų mūsų kūne – milžiniški kiekiai bakterijų. Jų balansas mūsų organizme yra labai svarbu. Kai jis sutrinka, gali būti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai. Kai bakterijų visuma, vadinamoji mikrobioma, funkcionuoja tinkamai, geriau pasisavinamos naudingos medžiagos, o galinčios pakenkti kaip tik nepraleidžiamos per gleivinę“, – sako V. Kurpienė.
Žmogaus organizme gyvenančių bakterijų yra daugiau nei ląstelių ir didžioji jų dalis įsikūrusios žarnyne.
Sveikame organizme gyvena iki penktadalio žmogui „nedraugiškų“ bakterijų, tačiau jos negali pakenkti, kol probiotikų yra ženkliai daugiau.
Pasipildyti galima maistu
Dietistės teigimu, iš maisto negalime gauti labai didelio kiekio probiotikų – daugiausiai gerųjų bakterijų turi pasigaminti pats organizmas, bet pasipildyti jų resursus su maistu visada yra geras sprendimas. Anot jos, probiotikų yra raugintuose produktuose: pieno produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte, airane, raugintose daržovėse, dabar populiariame arbatos gėrime kombučoje. Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai painioja raugintus ir marinuotus produktus – tai esą visiškai skirtingi dalykai.
„Kalbant apie raugintus pieno produktus, verta žinoti, kad jeigu juos termiškai apdorojame arba jeigu jie yra labai ilgo galiojimo, probiotikų tokiuose produktuose beveik nebelieka. Taip pat, jei renkatės saldintus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, turėkite omeny, kad cukrus probiotikų naudą užgoš. Norėdami pasisaldinti raugintus pieno produktus, bet neužgožti naudos, galite įsidėti vaisių ar uogų“, – sako V. Kurpienė.
Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai per dieną suvartoja per daug vaisių, ir ragina atrasti naujus skonius. Pavyzdžiui, kefyrą pagardinti cinamonu.
„Jei į kefyrą įdėsite cinamono ar pipirų, gausite ne tik įdomesnį skonį – tai suaktyvins jūsų medžiagų apykaitą ir virškinimą. Kitas variantas – į kefyrą įsiberti žiupsnelį druskos ir šviežių krapų – irgi skanu“, – pataria dietistė.
Druska – vieniems gerai, kitiems ne
Nors raugintos daržovės turi daug naudų, vienas iš minusų, die-tistės teigimu, gali būti didelis druskos kiekis – didesnis kiekis raugintų daržovių gali pabloginti savijautą žmonių, kurie kenčia dėl aukšto kraujospūdžio.
„Tačiau tiems, kieno kraujospūdis žemas, arba karštą vasarą, kai daug prakaituojama, kaip tik rekomenduojama vartoti šiek tiek daugiau druskos. Tada rauginti produktai – saikingi kiekiai per pietus ir vakare – naudinga ir atgaivins“, – teigia V. Kurpienė.
Pasak jos, raugintų produktų rekomenduojama valgyti ne didelį kiekį vienu prisėdimu, o paskirstyti mažesnius kiekius per dieną, pavyzdžiui, ryte labai tinka rauginti agurkėliai prie grikių košės. Kadangi raugintos daržovės turi intensyvesnį skonį, dietistė siūlo jų ar kitų raugintų daržovių įmaišyti į salotas – taip pridėsite specifinio, malonaus skonio.
Iš raugintų daržovių, žinoma, populiariausi agurkai bei kopūstai. Tačiau dietistė V. Kurpienė tikina, kad paraugti galima ir morkas, cukinijas, pomidorus ar bet kurias kitas kietesnes daržoves. Ji siūlo būtinai įtraukti į kasdienį meniu švelniai paraugtas mėgstamas daržoves.
„Tik rekomenduočiau raugti ne statinaitėmis ar kibirais, o mažais stiklainiukais, kad nespėtų sugesti“, – sako V. Kurpienė.
