„Kitokie žmonės, turintys negalią, moko sveikuosius. Moko padėti, užjausti, suprasti, išreikšti jausmus, kartais išspaudžia ir negeras emocijas, ašaras. Linkiu pamatyti kitokį žmogų, mokytis ir augti kartu su juo“, – sako Biržų socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Jasinskytė.
Tokios mintys skambėjo po žmonių su negalia dienos centro, kurį lanko žmonės su psichine psichosocialine ar intelekto negalia, pasirodymo, kuris vyko pristatant grupinio gyvenimo namų statymo Biržuose planus. Renginyje dalyvavo ir besirūpinantys problemomis, kurias dėl būsimos kaimynystės su neįgaliaisiais kėlė kai kurie politikai ir Latvygalos gatvės gyventojai.
Atsisakys didelių globos namų
Biržų pilies arsenalo salėje vyko pristatymas grupinio gyvenimo namų ir apsaugotų būstų, kurie statomi psichosocialinę ar intelekto negalią turintiems, galintiems su pagalba gyventi savarankiškai žmonėms. Vieni grupinio gyvenimo namai planuojami statyti Biržuose, Latvygalos gatvėje, kiti – Pavasario gatvėje.
„Susitikimo dalyviai esate jūs. Svarbiausi žmonės čia susirinkę tie, kurie galės užduoti klausimus ir sulaukti atsakymų“, – kalbėjo susitikimą organizavusi Biržų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Gudienė.
Pasak S. Gudienės, dviejuose planuojamuose statyti namuose gyvens po 10 žmonių. Dieną jie turės savo veiklą – vieni eis į žmonių su negalia dienos centrą, kiti į socialines dirbtuves. Kai sugrįš į namus, gyvens savo gyvenimą – pavyzdžiui, pjaus žolę, prižiūrės katiną, eis į parduotuvę, su socialiniais ar individualios priežiūros darbuotojais planuos, ką gamins vakarienei.
Visoje Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Apie tai kalbėjo institucinės globos pertvarkos ekspertė, tinklaveikos specialistė, kuruojanti Panevėžio ir Utenos regionus, Tamara Gaivoronskaja.
Ekspertė kalbėjo, kad pirmuoju pertvarkos etapu buvo atsisakyta didelių vaikų globos namų.
Antruoju etapu pereita nuo institucinės globos. Trečiu etapu planuojama, kad nuo 2030 metų į didelius globos namus, kur gyvena psichikos ar intelekto negalią turintys neįgalieji, lengvesnę diagnozę turintys žmonės nebebus priimami. Jie bus apgyvendinti bendruomeniniuose grupinio gyvenimo namuose. Tad tam savivaldybės turi pasiruošti ir turėti infrastruktūrą, kad būtų, kur šiuos žmones apgyvendinti. Juk artimieji ne visuomet su jais galės kartu gyventi ir padėti.
T. Gaivoronskaja kalbėjo, kad dideliuose specializuotuose globos namuose negalią turintys žmonės praranda įgūdžius savimi rūpintis.
„Visi turime teisę gyventi taip, kaip norime“, – sakė ji.
Ekspertė džiaugėsi, kad Biržų rajono savivaldybė įsitraukė į šią pertvarką.
Nenorėtų, kad artimasis gyventų institucijoje
Skemų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė pasakojo, kad jų globos namuose yra 323 gyventojai. Ne paslaptis, kad šitokiuose dideliuose globos namuose yra skirtingo supratimo gyventojai. Stipresni išnaudoja silpnesniuosius, o paprašius padėti tvarkytis tai buvo laikoma net neįgaliųjų išnaudojimu.
Nuo 2030 metų globos namuose liks tik agresyvūs, neadekvatūs, gulintys ligoniai. Kiti iškeliaus į savarankiškus grupinio gyvenimo namus.
Prieš penkerius metus Skemų socialinės globos namai nusipirko pastatą, jį suremontavo ir įrengė pirmus savarankiško grupinio gyvenimo namus. Į juos iškėlė 10 gyventojų. Ne visi norėjo ir galėjo gyventi savarankiškai. Bet tie, kurie gyvena, tuo džiaugiasi. Vėl stengiamasi juos įgalinti, sugrąžinti įvairius savarankiško gyvenimo įgūdžius.
„Mes skatiname juos užsiiminėti socialinėse dirbtuvėse, įvairiose veiklose. Reikia galvoti – jei tai būtų mano artimas, kokios gyvenimo sąlygos jam būtų tinkamos. Aš tikrai nenorėčiau, kad jis gyventų institucijoje, kur būna 300 žmonių. Anksčiau jie laukdavo eilėse, kol prieis prie dušo, tualeto“, – kalbėjo S. Žilėnienė.
Viešnia sakė, kad kas nors įsivaizduoja, jog grupiniuose gyvenimo namuose įsikūrę negalią turintys žmonės eis pas kaimynus ir kažką darys. Ji tikino, kad tikrai to nebus.
„Jie patys tiek nugąsdinti, kad tikrai nieko nedarys. Juos ištempti iš kambario ar lovos sudėtinga“,- sakė ji.
Bendruomenės sugyvenimas – pavyzdys
Rokiškio rajono Velykalnio bendruomenės pirmininkas Stasys Mekšėnas sakė, kad prieš jų bendruomenėje statant grupinio gyvenimo namus apėjo gyventojus ir apklausė, ar jie tam neprieštarautų. Nė vienas nepasakė prieš.
„Jokių problemų. Penkerius metus mūsų bendruomenėje 10 žmonių gyvena. Prie jų dar būna 6 darbuotojai. Mandagūs, sveikinasi, žvejoja, sportuoja. Dalyvauja mūsų projektuose – mankštinasi, atlieka fizinio lavinimo pratimus“, – pasakojo jis.
Bendruomenės pirmininkas sakė, kad šie žmonės labai nori padėti. Dažnai iš šių namų skambina ir klausia, kuo galėtų padėti. Bendruomenė turi 20 hektarų ploto teritoriją, tad šie gyventojai noriai įsiliejo į talkas – padėjo ir akmenis rinkti, ir medelius sodinti.
„Nesuprantu, kodėl kai kas pas jus prieštarauja, kad tokie namai atsirastų? Gerai Seimo narys pasakė, kad gyvenime visiems visko gali nutikti. Džiaukitės, kad tokius namus pastatys. Yra finansai, darbuotojai turi darbą. Tai didelis dalykas. Visi senstame, tėvai miršta. O kur dėtis žmonėms su negalia? O bijoti, kad padaugės nusikaltimų, nereikia. Nėra jokios agresijos, nusikaltimų. Penkerius metus gyvename – jokios policijos neteko kviesti“, – biržiečiams kalbėjo S. Mekšėnas.
Jam antrino G. Žilėnienė. Ji sakė, kad su neįgaliaisiais nuolat būna socialiniai darbuotojai. Jie jaučia ir mato, jei žmogus pradeda neadekvačiai elgtis ar kalbėti. „Bet paūmėjimai ligoniams būna ir gyvenant namuose. Tuomet kviečiami medikai. Juk ir šeimose visko būna. Mes, specialistai, patys suinteresuoti, kad nenutiktų tokių atvejų“, – kalbėjo ji.
„Jei jūs kaip tas mūsų gatvės lyderis būtumėte ėjęs ir sakęs, kad jums langą išdaužys, braškes išskins – kaip būtumėte reagavę?“ – su ironija prisimindamas kai kurių biržiečių kalbas klausė politikas „valstietis“ Tomas Četvergas.
„Pas mane visada pozityvas. Pasinaudokite proga. Pirmieji visada laimi“, – biržiečius ragino S. Mekšėnas.
Klausė ne politikų, o specialistų
Biržietė politikė, „Biržų atgimimo“ vadovė Indra Drevinskaitė klausė S. Mekšėno, ar pamena, kaip tos teritorijos gyventojai buvo informuoti, ar su jais buvo diskutuojama, kalbama, kad atsiras tokia kaimynystė. Būtent „atgimiečių“ atstovai anksčiau kėlė klausimus ir išsakė abejones dėl tokių namų steigimo Latvygalos gatvėje.
Šiai politikei buvo atsakyta, kad nebuvo nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, jog tokių namų nereikia.
„Ar čia nėra visiškai neetiškas dalykas? Ar visada šeima, turinti vaikus su negalia, turi eiti per gatvę ir visus informuoti, kad čia dabar gyvens?“, – klausė S. Žilėnienė.
Biržų savivaldybės tarybos narė konservatorė Irutė Varzienė sakė neturinti problemų dėl požiūrio į šiuos globos namus. Bet ji prašė paaiškinti žmonėms, kaip vykdoma tokių žmonių, kurie tuose namuose bus apgyvendinti, atranka. „Gal tai nuramintų baimes?“- svarstė ji.
Po šio klausimo įsiterpė I. Drevinskaitė ir pabandė aiškinti, jog „nėra jokių baimių…“
„Aš ne jūsų klausiau, Indra, o specialistų“, – atkirto I. Varzienė.
G. Žilėnienė paaiškino, kad tokie gyventojai dažniausiai su intelekto negalia vertinami pagal balus.
Yra klausimynas, pagal jį aiškinamasi, ar žmogus sugeba užmegzti kontaktą, pasigaminti valgyti, ar tinkama fizinė būklė gyventi savarankiškai ir kita.
S. Gudienė paaiškino, kad dalis žmonių, kurie būtų apgyvendinti naujuose globos namuose, tyliai ramiai gyvena seniūnijose. Artimiesiems mirus jiems teks arba išeiti gyventi į institucinę globą, arba į Biržuose kuriamus namus.
Dalis tokių žmonių gyvena Skemų socialinės globos namuose.
„Mes juos norėsime susigrąžinti. Iš Skemų socialinės globos namų gyventojų, kurie norės sugrįžti į Biržų rajoną ir atitiks poreikį ilgalaikei socialinei globai grupiniuose gyvenimo namuose, bus paimami prašymai. Patyrę Skemų socialinės globos namų socialiniai darbuotojai, bendradarbiaudami su Biržų seniūnijų socialinio darbo organizatoriais, įvertins poreikį šiai paslaugai, bus įvertinamas asmens negalios dydis. Visi veiksniai bus sudedami į klausimyną ir daroma išvada“, – informavo skyriaus vedėja.
Dar vienas dalykas – bus 6 mėnesių adaptacinis periodas. Tad šie žmonės visuomet galės sugrįžti į specializuotą įstaigą.
Sumažins eiles
Biržiečiams buvo paaiškinta, kad šie žmonės gyvena po 1-2 kambariuose. Į namus dažniausiai grįžta tik vakarais iš savo užsiėmimų.
Vienas darbuotojas su šiais žmonėmis būna visą parą. Net ir būdami su negalia šie žmonės atsako prieš įstatymą.
G. Žilėnienė sakė, kad reikia tik įsivaizduoti, kiek tenka įdėti pastangų, kad šitie žmonės iš kambario išeitų, užsiimtų veiklomis. Su jais reikia nuolat kalbėti, veikia ir vaistų vartojimas.
Viešai buvo klausiama, kokia situacija bus po 2030-ųjų.
S. Gudienė paaiškino, kad Savivaldybė turės turėti savo infrastruktūrą. Auga daug autistiškų vaikų, yra daug žmonių su intelekto negalia ir psichikos ligomis. Valstybiniai globos namai užpildyti. Šiuo metu rajone yra keli žmonės, dėl kurių specialistai suka galvas, kur šiems reikės keliauti. Grupiniai gyvenimo namai žymiai sumažintų šį poreikį.
Susitikime dalyvavo tik keli Latvygalos ir Pavasario gatvės gyventojai. Pasisakančiųjų prieš statomus namus nebuvo. O kai kurie sakė, kad jiems atsakyta į visus klausimus ir viskas aišku.
