Gamtoje pusiausvyra yra būtina. Joje vietos turi būti visiems gyvūnams. Bet jei kai kurios rūšies gyvūnų atsiranda per daug, jie pradeda kenkti. Tuomet tokia populiacija turi būti reguliuojama. Taip kalba Biržų rajono urbanizuotose teritorijose bebrus jau daug metų gaudantis Šilų medžiotojų būrelio medžiotojas.
Vyras bebrus medžioja seniūnijų seniūnų prašymu. Vien šį sezoną jis miesto teritorijoje sumedžiojo 32 bebrus. Akivaizdu, kad tai ne pabaiga.
Biržų rajone yra apie 40 medžiotojų, kurie užsiima bebrų gaudymu. Tai vienas brangiausių medžioklės būdų. Tačiau mieste ir gyvenvietėse bebrus gaudo bene vienas medžioklis.
Tapo dar atsargesnis
Vyras, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė, nuolat talkina trijų rajono seniūnijų seniūnams – Biržų, Širvėnos ir Papilio. Bebrų medžioklei jis turi Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos leidimą.
Iki balandžio 1 dienos leidžiama medžioti bebrus, tad medžiotojui pats darbymetis.
„Dirbu tvarkingai, kad niekas nežinotų. Tai nematomas darbas, kurį galima padaryti nesiafišuojant“, – kalbėjo vyras.
Medžiotojo darbą gyvenamosiose teritorijose apsunkina tai, kad retai kur galima panaudoti šautuvą. Aplinkui daug žmonių, o ir šaudant kyla triukšmas. Duslintuvo kaip Švedijoje medžiojant bebrus naudoti neleidžia įstatymai.
Bebrų gaudytojas sakė dar atsakingiau pradėjęs žiūrėti į savo darbą po praėjusiais metais įvykusios nelaimės. Papilio tvenkinyje medžiojęs bebrus žmogus netyčia nušovė iš vandens išnirusį brakonieriavusį žveją.
„Tai buvo labai didelių atsitiktinumų virtinė, kuri baigėsi tragiškai. Kas galėjo pagalvoti, kad iš vandens išlįs žmogus, kai tuo metu net su valtimi tvenkinyje būti negalima“,- įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad Biržų krašto medžiotojai yra atsakingi, ir per pastaruosius dešimtmečius nėra buvę nelaimių medžioklės metu dėl atsainiai naudojamo ginklo.
Mirtis ištinka iš karto
Dažniausiai vyras gyvūnus medžioja statydamas spąstus. Tai vadinami ekspansiniai spąstai, kurie įkliuvusiam žvėreliui neleidžia kankintis.
Bebrų gaudymas miesto teritorijoje yra brangus malonumas. Vieni spąstai kainuoja apie 45 eurus. O jų reikia ne vienerių.
Medžiotojui pasitaikė ir kuriozinių situacijų, kai gyventojai spąstus surinko, galvodami, jog juos pastatė brakonieriai.
Jam pačiam upėje yra tekę rasti brakonierių paliktų kilpų ir jas surinkti.
Mieste bebrų daugybė
Pasak medžiotojo, bebrų yra daug Širvėnos, Kilučių ežeruose. Taip pat Agluonos upėje, Rinkuškių soduose. Jie gyvena šalia žmonių ir beveik jų nesibaido.
Medžiotojas mato ir ūdrų, bet jos Lietuvoje nemedžiojamos.
Gaudant bebrus miesto ar gyvenvietės teritorijoje reikia dirbti labai atsakingai. Pavyzdžiui, A. Dauguviečio parke žmonių yra ištisą parą. Biržų mieste bebrų buveinė yra vieta pačiame centre – prie buvusio Žemės ūkio banko sienos. Bebrai pasikasė po pačia tvora ir prieiti prie jų faktiškai neįmanoma. O eibių jie pridaro – tarkim, buvo nugraužę fontanų kabelį…
Pašnekovui ne kartą teko darbuotis Papilyje. Bebrai čia mėgsta statyti užtvankas ir sukelia dvaro teritorijoje esantį vandenį.
Seniūnijos seniūnas Renas Čygas pasakojo, kad neseniai vienas tvenkinys vos ne per kraštus bėgo.
Paaiškėjo, kad bebrai užkimšo pralaidą. Ji jau buvo po vandeniu, tad atkimšti buvo neįmanoma.
Į pagalbą seniūnijai atėjo ūkininkas Tomas Trečiokas. Jis su krautuvo šakėmis sukėlė po vandeniu buvusias šakas, vanduo nuslūgo ir pralaidą buvo galima valyti.
Bebrų nauda
Medžiotojas sakė, kad bebrų nauda, kai jų populiacija reguliuojama, yra akivaizdi. Bet jų buvimą reikia reguliuoti su protu.
Šie žvėreliai naudojasi kanalais ir pravalo nutekėjimus. Užtvenkia nenaudingas pelkes ir jose atsiranda vandens. O miške sukelia vandenį ir medžiai karštą vasarą neišdžiūna.
Bebrų jaunikliai su tėvais gyvena vienerius metus, o antraisiais gyvenimo metais jie išvaromi. Tuomet jie kuriasi naujose vietose, rengia bebravietes. Tada medžiotojams tenka stabdyti jų plėtimąsi.
Medžiotojas yra išstudijavęs bebrų elgseną. Įdomiausia, kad užtvankos pradedamos statyti sukryžiavus du pagalius. Po to viską padaro vanduo – suneša šakeles, žolę, iš sudrumsto dugno dumblo sulipdomos užtvankos. Žvėreliai dirba abiem letenėlėmis, panašiai kaip ir žmonės.
„Du gyvūnai dirba turėdami instinktus kažką kaupti. Bebrai kaupia vandenį, bitės – medų“,- palygino pašnekovas.
Žmonės, mieste pamatę bebrus ar jų veiklos padarinius, piktinasi, tačiau tai nereiškia, kad su jais negalima sugyventi.
„Štai žmonės stebėjo, kaip miesto pliaže bebrai nugraužė beržą. Bet juk buvo galima medį aptverti vos pamačius pirmą įkandimą, ir jis tebeaugtų“, – kalbėjo žmogus.
Nuo bebrų galima apsiginti ištiesus vielas su barškaliukais, įrengus vielinę tvorą ar ištempus elektrinį piemenį.
Gamina dešreles
Pašnekovas bebrus medžioja nuo 1985 metų. Tuo metu rajonas gaudavo 10 licencijų sumedžioti bebrus. Tai daryti galėdavusi tik visuomenės „grietinėlė“.
Dabar jau bebrus gali medžioti bet kuris medžiotojas, jei turi laiko, galimybių ir kantrybės.
Sumedžiotus bebrus vyras naudoja maistui, dalį sušeria šunims. Bebriena apdalina ir kolegas.
Iš bebrienos jis dažniausiai gamina pieniškas ir medžiotojų dešreles. Yra gaminęs ir konservus.
Prieskoniai bebrienai naudojami elementarūs – druska, juodieji ir kartieji pipirai. Jie neužgožia pačios mėsos skonio.
Maistą reikia ruošti greitai, nes bebro mėsa sparčiai genda.
O štai kad bebro uodega skani, pasak medžiotojo, yra mitas. Nebent kam patinka ungurys – skonis panašus. Bebro kailis lupamas ilgai, apie pusantros valandos. O supirkėjai už jį temoka po 5 eurus. Tad kailis, pasak medžiotojo, yra bevertis, prie jo ilgai darbuotis neapsimoka.
Perduos patirtį
Medžiotojas neslėpė, kad daugybė metų nardant po vandenį ir gaudant bebrus atsiliepė sveikatai. Ėmė kamuoti sąnarių ligos. Tad artimiausiu metu jis žada minėtos veiklos atsisakyti.
Vyras planuoja savo patirtį perduoti jaunesniems medžiotojams.
