Viešojoje erdvėje kuriami anekdotai apie valdančiųjų socialdemokratų poziciją dėl itin reikšmingų įvykių šalyje. Buvusio premjero G. Palucko kartotą raginimą „nesureikšminti“, regis, tęsia jo bendražygiai. Frazės keičiamos, bet jų turinys iš esmės lieka toks pat.
Pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl visuomeninio transliuotojo LRT, inicijavo įstatymo pataisas, kurios viešojoje erdvėje įvardijamos kaip įgalinsiančios žiniasklaidos priemonių užvaldymą. Seimo sprendimas įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą trejiems metams sudaro sąlygas spaudimui, cenzūrai ir informacinės erdvės kontrolei. Dėl to išreiškė susirūpinimą Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma, Europos transliuotojų sąjunga, peticiją pasirašė tūkstančiai Lietuvos piliečių, kurie rengiasi protesto akcijoms.
Biržiečių rinkta Seimo narė socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė buvo viena iš tų parlamentarų, kurie balsavo už minėtas įstatymo pataisas. Ji atsakė į ŠR pateiktus klausimus.
– Ar nemanote, kad politikams susitvarkius su visuomeniniu transliuotoju, bus vienaip ar kitaip kėsinamasi į komercinės žiniasklaidos nepriklausomumą?
– LR Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė sistemines socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo spragas ir pirkimų trūkumus.
Seimo priimti sprendimai po audito nėra nukreipti prieš LRT nepriklausomybę, todėl jie negali būti interpretuojami kaip precedentas spaudimui laisvai žiniasklaidai. Priešingai – siekiama didesnio aiškumo, skaidrumo ir atsakingo finansų valdymo. Sukeltas triukšmas po balsavimo yra pavyzdys, kaip selektyviai pateikiama informacija. LRT biudžetas nemažinamas. Jis tiesiog nedidinamas. Visoms ministerijoms, siekiant skirti daugiau lėšų gynybos poreikiams, nurodyta mažinti išlaidas 5 proc. Visi veržiasi diržus, tad LRT taip pat galėtų prisidėti prie bendrų valstybės tikslų.
– Kaip vertinate viešus perspėjimus, kad Lietuvai gresia Vengrijos, Slovakijos, Sakartvelo kelias, kuris prasidėjęs nuo žiniasklaidos užvaldymo?
– Tokie palyginimai yra politinio dramatizavimo pavyzdys ir neatspindi realios situacijos. Lietuva turi stiprias demokratines institucijas, nepriklausomą teismų sistemą, aiškius žiniasklaidos laisvės standartus ir prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Vien finansinio planavimo pakeitimų ar slapto balsavimo dėl LRT direktoriaus atleidimo (ši nuostata įstatyme buvo beveik 20 metų ir išnyko, rodos, tik pernai) negalima vadinti sistemine žiniasklaidos kontrole ar žiniasklaidos užvaldymu. LRT nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijoje ir šis principas nėra kvestionuojamas.
– Ar Jums teko kada nors susidurti su žiniasklaidos priemonėmis, kurios būtų valdomos ir veikiamos politikų? Kaip vertinate tokių žiniasklaidos priemonių veiklą?
– Taip, buvo tokių prielaidų ar įtarimų kalbant apie komercinę žiniasklaidą. Tačiau komercinės žiniasklaidos priemonės veikia konkurencinėje rinkoje, o auditorija pati turėtų kritiškiau vertinti jų pateikiamos informacijos patikimumą ir profesionalumą. Tuo tarpu LRT yra finansuojama visų mokesčių mokėtojų, todėl jai taikomi ypač aukšti skaidrumo, atskaitomybės ir nepriklausomumo standartai – tai ir yra priežastis, kodėl jos valdymo procesai turi būti itin aiškūs ir atsparūs rizikoms.
