„Šiaurės rytai“ pasitinka dar vieną gimtadienį.
Gimę Kaziuko mugių šurmuly 2000-aisiais šiandien švenčiame 23 metų sukaktį.
Per du dešimtmečius čia susitiko gražus šviesių, įdomių, spalvingų asmenybių būrys. Kartu surėmus pečius išleisti 3387 laikraščio numeriai.
Jų būta visokių – temas diktavo įvairiomis spalvomis žaižaruojantis gyvenimas.
Stengėmės nepamesti vertybinių orientyrų, skubėjome pranešti tai, kas mums atrodė svarbu. Bandėme būti su jumis – išklausyti, išgirsti, suprasti.
Gal tos pastangos ir lėmė, kad šiandien turime ištikimų skaitytojų, tikrų draugų ratą.
Dėkojame jums visiems už pasitikėjimą – tai pati didžiausia ir svarbiausia gimtadienio dovana.
O kokios šventės be tostų?
Šių metų „Šiaurės rytų“ gimtadienis sutampa su vietinės valdžios rinkimais. Todėl visiems linkime teisingo pasirinkimo.
Per dvi dešimtis metų turėjome galimybę fiksuoti įvairius politinius pokyčius, laikraščio žodis darė įtaką žmonių apsisprendimams, valdžių formavimuisi, vieniems ar kitiems politikų žingsniams. Stebint politinę erdvę buvo matyti, kaip biržiečiai laisvėja, drąsėja, tampa vis aktyvesni, pilietiškesni.
Biržams teko patirti nemenkų politinių iššūkių. Tačiau šie rinkimai mums išskirtinai svarbūs. Į kovą dėl valdžios ir dėl mūsų protų stojo ne tik skirtingos ideologijos, bet ir visiškai skirtingi požiūriai į padorumą, sąžinę, laisvę, demokratiją.
Tikime, kad Biržuose gyvenusių Radvilų kraujas nedingo, kad jis teka šiandien čia gyvenančių žmonių gyslomis.
Karas Ukrainoje parodė, kokia didelė vertybė yra demokratija. Bet taip pat parodė, kad tai nėra duotybė ir kad dėl jos reikia sunkiai dirbti. Ir nuolat būti jos sargyboje.
Politikai į valdžią ateina ne be mūsų valios.
Balsuodami mes patys jiems suteikiame galimybę valdyti – tvarkyti mūsų gyvenimus. Nebalsuodami elgiamės kaip kokie beraščiai – leidžiame, kad už mus tai darytų kiti.
Vis tik norime tikėti, kad biržiečių gyslomis teka ne užguitų baudžiauninkų, smulkių parsidavėlių ar godžių šmikių kraujas. Jei kai kurie reiškiniai leidžia tuo abejoti, tai išsklaidyti tas abejones dar ne vėlu.
Tikime, kad Biržuose gyvenusių Radvilų kraujas nedingo, kad jis teka šiandien čia gyvenančių žmonių gyslomis.
Rytoj apsisprendimai prie balsavimo urnų parodys, kas iš tiesų esame.
